Maistinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų poreikis žmogaus racione rudenį turėtų išlikti daugiau ar mažiau toks pats – kaip ir kiekvienu metų laiku, reikėtų laikytis visavertės, subalansuotos mitybos.
Kaip teigia dietologas Edvardas Grišinas, atvėsus orams labiau kinta žmonių įpročiai nei organizmo poreikiai: rudenį žmonės mažiau valgys šaltibarščių, o veikiau rinksis šiltą patiekalą, suteikiantį ne tik naudos organizmui, bet ir malonumo.
Pagrindinis organizmo pokytis rudenį yra susijęs su tamsiu ir šviesiu paros laikotarpiu. Jų santykis turi įtakos cirkadiniam ritmui – žmogaus vidiniam laikrodžiui, kontroliuojančiam organizme vykstančius procesus.
„Tyrimai rodo, kad šio ritmo veiklos pokyčiai daro įtaką organizmo jautrumui insulinui, hormonų apykaitai. Kad galėtume lengviau adaptuotis prie šių pokyčių, vertėtų pasirūpinti vitamino D turinčiais produktais arba papildais“, – aiškino E. Grišinas.
Be to, svarbų vaidmenį atlieka angliavandeniai, kuriuos dietologas rekomenduoja norintiems išvengti sezoninių nuotaikų kaitos.
„Turtingesnis angliavandeniais maistas smegenyse skatins triptofano, vienos iš aminorūgščių, virtimą laimės hormonu serotoninu. Tai nereiškia, kad privalote vakarienei suvalgyti kruasaną su stikline pieno, tačiau vertėtų susimąstyti ir į racioną papildomai įtraukti visadalių grūdų produktų“, – sakė dietologas.
Dažnai žmonės, norėdami palaikyti imuninės sistemos veiklą vėsesniu metų laiku pradeda vartoti multivitaminus, vitamino C papildus, tačiau šių medžiagų reikiamą kiekį galėtume gauti ir valgydami paprastus produktus.
„Įtraukite į savo racioną antioksidantais, vitaminu C, beta karotenu turtingus produktus: brokolius, morkas, špinatus, moliūgą, kopūstus – visi šie produktai pasižymi imunitetą gerinančiomis savybėmis“, – pasakojo dietologas.
Apsisaugoti nuo infekcijų E. Grišinas rekomenduoja vartoti cinko gausa pasižyminčius pieno produktus, kiaušinius, žuvį, neskaldytus grūdus, visadalių grūdų produktus.
Imuninei veiklai taip pat svarbios virškinimo trakto bakterijos. Mityboje turėtų netrūkti virškinimo veiklą gerinančių medžiagų bei tinkamą žarnyno mikroflorą palaikančių probiotikų, kuriais turtingi fermentuoti pieno produktai (kefyras, jogurtas), rauginti kopūstai ir kitos daržovės.
Rudens gėrybių įvairovė
Dažnai manoma, kad pasibaigus vasarai sumažėja ir šviežių gėrybių pasiūla, tačiau taip nėra. Sezoniniai produktai ne tik suteikia naudos organizmui, bet ir lepina skonio receptorius naujais skonių atspalviais, be to, dažnai yra pigesni. Dietologas E. Grišinas ragina nepraleisti progos pasivaišinti rudenį teikiamomis gamtos gėrybėmis.
„Rekomenduoju į racioną įtraukti burokėlius, ropes, cukinijas, kopūstus (tiek šviežius, tiek raugintus), moliūgus, rudens vaisius – obuolius ar kriaušes. Kuo didesnė maisto, spalvų ir skonių įvairovė lėkštėse, tuo mažesnė rizika susirgti peršalimo ligomis, jausti nuovargį ar mieguistumą“ , – įžvalgomis dalinosi E. Grišinas.
Žmonės kartais nežino, kur dėti didelį kiekį vaisių ar daržovių. Vis dėlto ruduo yra pats tinkamiausias laikotarpis ruoštis žiemai.
„Konservuokite, gaminkite pomidorų padažus, marinuokite bei mėgaukitės nė kiek maistine verte šviežiems produktams nenusileidžiančiais namų gamybos kūriniais. Dar vienas pasiūlymas: džiovinkite. Aš pats džiovinu obuolius, kriaušes, slyvas, morkas, cukinijas, moliūgą. Tai – sveiki užkandžiai kasdienai“, – tvirtino dietologas.
Rudenį – sveikos mitybos bumas
Švieži ir natūralūs sezoniniai produktai padės nesunkiai palaikyti sveiką mitybą rudenį. Taip teigia Ilzenbergo dvare veikiančios žemės ūkio bendrovės „Ilzenbergas“ vadovas Jonas Dalis, siūlantis išnaudoti šio metų laiko dovanas.
„Rudenį asortimente atsiranda visos lauko daržovės, taip pat konservuoti, rauginti produktai, kurie dabar labai populiarūs – konservuotos uogos, cukinijos, rauginti agurkai, kopūstai“, – sako J. Dalis.
Ūkio, kuriame auginami produktai įvertinti tarptautiniu ekologiniu sertifikatu, vadovas teigia, kad rudenį galima pastebėti aktyvesnį žmonių susidomėjimą ekologiškomis prekėmis.
„Ruduo – pagrindinis sezonas. Žmonės nustoja važinėti į savo sodus ir kaimus, todėl pradeda daugiau apsipirkinėti parduotuvėse, susidomėjimas ekologiškomis prekėmis taip pat didesnis. Tai ypač jaučiasi rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje“, – tvirtina J. Dalis.
Populiariausiu žmonių pasirinkimu rudenį Ilzenbergo dvaro ūkio vadovas įvardija raugintus agurkus ir kopūstus. Taip pat itin paklausūs konservuoti produktai – cukinijos su ciberžolėmis, moliūgų uogienė, rauginti agurkai garstyčių padaže.
Ekologiška produkcija vis populiaresnė
Ekologiškai užaugintos produkcijos poreikio augimą galima stebėti jau ne vienerius metus. Ilzenbergo dvaro ūkis natūraliu maistu pradėjo prekiauti 2014 m. J. Dalis pastebi, kad nuo to laiko požiūris pamažu keičiasi – žmonės vis daugiau žino apie maistą ir rūpinasi sveikesne mityba.
„Tai yra teigiamas dalykas, nes žmonės supranta: valgydami chemiją sveiki neliks. Šiais laikais daugelis keičia mitybos principus, atidžiai skaito etiketes, domisi produktų sudėtimi. Prieš ketverius metus niekas net negalvojo, kad bus svarbu, koks kiaušinis: ekologiškas ar paprastas, kaip laikomos vištos. Dabar žmonės arkreipia dėmesį, rinka iš esmės keičiasi. Žmonės nori maitintis sveikiau“, – sakė bendrovės vadovas.
Šias tendencijas patvirtina ir statistika. Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, 2016-aisias metais Europos Sąjungoje buvo 11,9 hektarų ekologiško žemės ūkio, o per ketverių metų laikotarpį nuo 2012 m. šis skaičius išaugo beveik penktadaliu.
Augimo tendencija dar ryškesnė Lietuvoje. Per minėtą 2012-2016 m. laikotarpį ekologiškų ūkių plotai mūsų šalyje išaugo 41,5 proc. – nuo 156 iki 221 tūkst. hektarų.
