Vis dėlto grūdai – tai sėklos: kviečių, avižų, rugių, miežių, speltų, grikių, balandų. Turime žinoti, kad vienintelė jų paskirtis yra dauginimasis, o ne mitybos poreikių tenkinimas.
Teigiama, kad viso grūdo produktai yra sveikesni, negu valytų miltų gaminiai. Iš dalies taip, nes jų glikeminis indeksas mažesnis, jie taip greitai nepakelia cukraus lygio kraujyje, yra virškinami lėčiau ir turi daugiau maistingų medžiagų.
Teigiama, kad viso grūdo produktai yra sveikesni, negu valytų miltų gaminiai. Iš dalies taip, nes jų glikeminis indeksas mažesnis, jie taip greitai nepakelia cukraus lygio kraujyje, yra virškinami lėčiau ir turi daugiau maistingų medžiagų.
Baltų miltų produktai gaminami naudojant rafinuotus miltus. Žinome, kad grūdus sudaro sėlenos, endospermai ir gemalai. Gemalai ir sėlenos savo sudėtyje turi daug vitaminų, antioksidantų, skaidulų. Kuomet gaminami balti miltai minėtos dalys yra pašalinamos. Tai kas lieka – tik greitai skaidomi angliavandeniai. Baltų miltų produktai staigiai pakelia cukraus kiekį kraujyje. Vėliau jis krinta. Tokie svyravimai ilgainiui lemia energijos stygių, nuotaikų svyravimus. Šie produktai labai greitai įsisavinami, todėl taip pat greitai vėl norime valgyti. Kūnas gauna tik tuščias, nereikalingas kalorijas.
Neseniai Ispanijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 9000 žmonių. Nustatyta, kad tie, kurie kasdien suvalgo dvi baltų miltų gaminių porcijas, yra 40 procentų labiau linkę į nutukimą ar antsvorį.
Dėl minėtų priežasčių ir yra rekomenduojami visadalių grūdų produktai. Tačiau pasirodo, kad jie taip pat nėra tinkamas pasirinkimas.
Gydytoja dietologė, medicinos mokslų bakalaurė ir aistringa Paleo mitybos šalininkė C. Yates pažymi, kad visuose grūduose yra kenksmingų medžiagų – fitatų. Jie dar žinomi kaip fitinė rūgštis. Fitatai yra nesuvirškinami, mineralines medžiagas prisijungiantys dariniai, kurie randami grūdų luobelėse. Patekę į organizmą fitatai susijungia su mineralais ir formuoja nevirškinamus junginius. Taigi, nepaisant to, kad grūdiniai produktai turi daug naudingų medžiagų, fitatai neleidžia organizmui jų įsisavinti.
Grūduose taip pat yra lektinų – šios medžiagos virškinamajame trakte prisijungia prie baltymų paviršiaus. Tai sutrikdo žarnyno sienelių funkciją ir ilgainiui gali suformuoti „pralaidaus žarnyno sindromą“, bloginti gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą, silpninti imuninę sistemą.
Vadinasi, nors galime galvoti, jog grūdų luobeles valgyti sveika dėl žemesnio glikeminio indekso, daugiau skaidulų ir maistinių medžiagų, pasirodo, kad būtent šiose naudingomis laikomose grūdo dalyse yra daugiausia problemų sukeliančių baltymų ir antimitybinių medžiagų, kurios neigiamai veikia imuninę sistemą. Beje, šių medžiagų turi ir riešutai bei sėklos. Todėl riešutus ir sėklas prieš valgymą rekomenduojama per naktį pamirkyti vandenyje ir vartoti labai saikingai.
Dar viena priežastis, dėl kurios turėtume sumažinti grūdinių produktų vartojimą, – juose esantis baltymas – glitimas. Glitimas – tai baltymas, kuris aptinkamas kai kuriuose grūduose ir jų produktuose. Šio baltymo turi kviečiai, rugiai, miežiai bei visi produktai pagaminti iš šių grūdų arba jų miltų.
Avižos, ryžiai, grikiai, soros, bolivinės balandos ir burnočiai glitimo neturi, tačiau būtina skaityti etiketes. Mat grūdai, turintys glitimo, gali juo pasidalinti. Pavyzdžiui, dėl sėjomainos su kitais grūdais dauguma avižų turi glitimo ar jo pėdsakų (išskyrus avižas, pažymėtas ženklu „be glitimo“). Taip pat svarbu tai, kad grūdai su glitimu gali užteršti grūdus be glitimo (jeigu grikių miltai bus gaminami ten, kur prieš tai buvo malami kviečių miltai, grikių miltuose jau bus glitimo pėdsakų).
Glitimas kenksmingas sveikatai ir sukelia nemažai bėdų. Jautrumas glitimui gali pasireiškia įvairiais simptomais. Gali užklupti:
žarnyno, skrandžio ir virškinimo problemos,
galvos skausmai, migrena,
nuotaikų pokyčiai,
nerimas,
neurologiniai sutrikimai,
lėtinis nuovargis,
geležies stokos anemija,
svorio kritimas arba augimas,
odos bėrimai, dilgėlinė,
plaukų slinkimas,
osteoporozė, kaulų ir sąnarių skausmai,
augimo sulėtėjimas,
depresija,
autizmas,
autoimuniniai sutrikimai,
dirgliosios žarnos sindromas,
potraukis cukrui,
širdies ligos,
vėžys.
Buvo manyta, kad glitimas pavojingas tik tiems, kurie jo netoleruoja – serga celiakija. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai nurodo, kad šis baltymas vienodai pavojingas nepriklausomai nuo to, ar jis toleruojamas, ar netoleruojamas tyrimų atžvilgiu. Net 40 procentų žmonių negali tinkamai perdirbti glitimo, o likusiems 60 procentų jis gali vienaip ar kitaip pakenkti.
Garsus neurologas D. Perlmutter nurodo, kad jautrumas glitimui nesergant celiakija pagaliau pripažintas liga. Jis teigia, kad reikia vadovautis prielaida, kad esate jautrūs glitimui ir visiškai jo atsisakyti.
Galime manyti, kad grūdus žmogus valgė jau nuo tada, kai pradėjo verstis žemdirbyste. Deja, tuometiniai ir dabartiniai grūdai turi mažai ką bendro. Šiandien grūdinėse kultūrose net 40 kartų daugiau glitimo nei jo buvo vos prieš keliasdešimt metų. Glitimas sukelia stiprią priklausomybę. O ar genetinė bioinžinerija, leidusi taip pakeisti grūdus, t.y. padidinti glitimo kiekį ir buvo naudota šiam tikslui pasiekti (padidinti priklausomumą) lieka atviras klausimas.
Kaip veikia glitimas, patekęs į mūsų organizmą? Glitimas sukelia priklausomybę, sukeldamas euforiją, todėl labai daug žmonių yra nuo jo priklausomi. Skrandyje glitimas skyla ir tampa polipeptidų mišiniu. Patekę į smegenis jie susijungia su morfino receptoriais ir sukelia malonumo pojūtį. Kai šis poveikis blokuojamas ar maistas, kurį virškinant gaminami egzorfinai nėra vartojamas, kai kurie žmonės patiria nemalonius abstinencijos simptomus. Dėl to vėl siekiama vartoti maisto, turinčio glitimo.
Priklausomybė yra tik viena neigiama glitimo pusė. Apžvelkime ir kitą - pavojų žarnynui. Sutrikus žarnyno veiklai ir suplonėjus gleivinei atsiranda vadinamasis „kiauro žarnyno“ sindromas. Nebesulaikomos potencialiai pavojingos medžiagos sukelia nuolatinį lėtinį uždegimą, dirgina imuninę sistemą. Lėtinį uždegimą dažnai rodo ir kraujo tyrimai, nors paaiškinamos priežasties uždegimui gali ir nebūti.
Glitimo yra ne tik kviečiuose, miežiuose, rugiuose, bet ir kuskuse, manų kruopose, bulguro kruopose (džiovintų kviečių kruopos), speltų miltuose, perlinėse kruopose. Glitimas aptinkamas ir kai kuriuose padažuose, aluje, degtinėje, sausuose pusryčiuose ir kt.
Hartwig D. ir Hartwig M. nurodo, kad pavojingų baltymų turi visi grūdai, ne tik tie, kurie turi glitimo. Savo baltymus turi ir avižos ir pseudogrūdų kultūros ir grikiai ir ryžiai. Pavyzdžiui, avižos turi prolaminų ir kitų junginių, kurie gali sukelti dar stipresnes reakcijas negu glitimas, tačiau mokslas dar nėra pilnai ištyręs kitų grūdų baltymų. Žmogaus virškinimo fermentams labai sunku juos suskaidyti į atskiras amino rūgštis. Sukeliama priešiška imuninės sistemos reakcija. Skatinamas uždegimas. Uždegimas gali pasireikšti labai įvairiai: celiakija, alergijomis, astma, artritu, lėtiniu nuovargiu, žvyneline, egzema, endometrioze ir t. t.
Jeigu sunku gyventi visiškai be grūdų, kartais galima valgyti grūdus be glitimo, tai:
grikiai,
ilgagrūdžiai ryžiai,
bolivinių balandų sėklas,
burnočių sėklas,
avižų dribsnius be glitimo.
Suprantama, kad iki šiol girdėjote kaip svarbu valgyti grūdus kasdien, rinktis viso grūdo gaminius ir pan. Todėl labai sunku patikėti tuo, ką perskaitėte. Taigi, leiskitės į mokslinį eksperimentą su savimi: išbandykite mitybą, kurioje sumažintas grūdų ir jų produktų kiekis, rinkitės grūdus be glitimo. Juk ir pati Michelle Lewin, tarptautinis fitneso modelis, teigia, kad daržovės – geriausias angliavandenių šaltinis žmogui. Daržovės, o ne grūdai!
Tai saldžiosios bulvės, morkos, burokėliai, moliūgai ir t.t. Taikykite pateiktas rekomendacijas ir po kurio laiko patys pamatysite, kaip organizmą veikia grūdai ir kaip keičiasi jūsų sveikata sumažinus jų vartojimą.
Šaltinis: „Kuras kūnui“
