Mokslininkai atskleidė, kad lankstus valgymo laikas, bet ne tikslaus grafiko laikymasis gali turėti daug naudos sveikatai.
Tyrimas, kuriam vadovavo gydytojas Jonathanas Johnstonas iš Surėjaus universiteto, truko 10 savaičių. Jie ištyrė, kokio poveikio turi besikeičiantis valgymo laikas suvartojamų medžiagų kiekiui, kūno sudėčiai ir cukrinio diabeto bei širdies ligų rizikai.
Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: į tuos, kurie turėjo atidėti pusryčius 90 minučių, o vakarienė buvo valgoma 90 minučių anksčiau, ir tuos, kurie valgė visada įprastu laiku (kontrolinė grupė).
Tyrime dalyvavę asmenys privalėjo pateikti kraujo mėginius, užpildyti mitybos dienoraščius ir klausimyną prieš ir po tyrimo, trukusio 10 savaičių.
Skirtingai nuo ankstesnių panašių tyrimų, dalyvių nebuvo reikalaujama laikytis griežtos dietos – jie galėjo laisvai valgyti tai, ką norėjo, rašė sciencedaily.com.
Mokslininkai nustatė, kad tie, kurie keitė valgymo laiką, vidutiniškai prarado dvigubai daugiau kūno riebalų nei kontrolinė grupė. Jei šie bandomieji duomenys pasikartos atliekant didesnius tyrimus, tikima, kad tai gali turėti didelės naudos sveikatai.
Nors nebuvo jokių apribojimų dėl to, ką dalyviai turėtų valgyti, tyrėjai pastebėjo, kad pirmoji grupė, nesilaikiusi tikslaus valgymo grafiko, suvalgydavo mažiau maisto. 57 proc. dalyvių nurodė, kad kaitaliojant valgymo laiką sumažėjo apetitas bei noras užkandžiauti.
Kol kas neaišku, ar prie kūno riebalų mažėjimo prisidėjo ilgesnis badavimo laikotarpis prieš pusryčius.
Be to, mokslininkai taip pat ištyrė, ar tokia mityba būtų suderinama su kasdieniu gyvenimu ilgą laikotarpį. 57 proc. dalyvių teigė, kad negali nuolat taip keisti valgymo laiko, nes tai nesuderinama su šeimos ir socialiniu gyvenimu. Tačiau 43 proc. dalyvių tikisi ir toliau laikytis lankstesnio mitybos režimo.
„Nors šis tyrimas yra nedidelis, jis mums suteikė neįkainojamą supratimą apie tai, kaip nežymūs valgymo laiko pokyčiai gali turėti naudos organizmui. Mažesnis kūno riebalų kiekis mažina nutukimo ir su juo susijusių ligų riziką, todėl tai yra labai svarbu siekiant pagerinti bendrą sveikatą“, – pabrėžė J.Johnstonas.
