Kalifornijoje gyvenanti moteris vakarienei norėjo pasimėgauti lašiša, bet žuvyje pamatė besiraitančią kirmėlę.
Kalifornietė tai nufilmavo ir išplatino. Šiuo vaizdo įrašu ji tikisi įspėti bei priminti visiems, kad žuvyje slypi gausybė parazitinių organizmų – netinkamai ją laikydami ar paruošę galime tapti kitais šių parazitų namais.
Pasak iflscience.com, Felicia-Miracle Cipolla liepos 16 d. nusipirko 900 g lašišos. Grįžusi namo dėliodama virtuvėje prekes ji su kitais šeimos nariais pastebėjo, kad kažkas juda ir raitosi plastikinėje lašišos filė pakuotėje. Tai buvo nedidelė kirmėlė.
Nustatyta, kad parazitas yra nematodas arba apvalioji kirmėlė. Jų yra keletas rūšių, tačiau šios apvaliosios kirmėlės tipas tiksliai nebuvo identifikuotas. Jos gali įsikurti žmogaus virškinimo trakte ir sukelti labai nemalonią ligą, vadinamą anisakiaze.
Anisakiazė – tai parazitinis susirgimas, kurį sukelia apvaliųjų kirmėlių Anisakis šeimos Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje žmonių susirgimo anisakiaze atvejų neužregistruota.
Suvalgius užkrėstos žuvies, lervos skverbiasi į skrandžio ar žarnos sienelę ir sukelia anisakiazei būdingus simptomus. Žmogaus organizme parazitas toliau nesivysto, todėl žmogus nuo žmogaus užsikrėsti negali.
Anisakiazės simptomai gali pasireikšti po kelių valandų nuo užsikrėtimo. Ligoniai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu. Teigiama, kad priklausomai nuo žuvies rūšies ir žvejybos zonos, Anisakis lervomis yra užkrėstos apie 15–100 proc. jūrų žuvų.
Šios kirmėlės turi pereiti keletą vystymosi stadijų nuo kiaušinėlio iki trečiosios pakopos lervos, kuri randa kelią į žuvies ar kitų jūros gėrybių raumenis po to, kai kažkas jas suvalgo.
Virškinimo proceso metu lervos galų gale sugeba patekti į grobuoniškų jūros žinduolių organizmus, kur tampa suaugusiomis, kiaušinius dedančiomis kirmėlėmis.
Tik trečiosios pakopos apvaliosios kirmėlės gali įsikurti žmogaus žarnyne, todėl anisakiazė gali pasireikšti kiekvieną kartą, kai mes suvalgome žuvį, moliuską arba vėžiagyvį, kuriame yra gyvų lervų.
Anisakis lervos turi savybę išgyventi žemesnėje nei 0°C temperatūroje, druskos tirpale bei acte. Liga įtariama įvertinus simptomus, epidemiologinius duomenis (ar žmogus lankėsi endeminėse šalyse bei valgė žalią žuvį). Diagnozei patvirtinti atliekami skrandžio endoskopiniai tyrimai (ieškoma skrandžio gleivinėje lervų).
Specialistų teigimu, parazitų atsiradimas yra natūralus. Žuvyje jie yra aptinkami taip pat dažnai, kaip ir muselės, skraidančios aplink vaisius ar daržoves.
Kaip praneša ULAC, siekiant išvengti užsikrėtimo anisakiaze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių:
• Sugautą žuvį kruopščiai ir kaip galima greičiau išvalyti, siekiant sumažinti lervų migraciją iš žarnų į raumenis.
• Žuvį tinkamai termiškai apdoroti arba užšaldyti. Anisakiazės sukėlėjai žūva kaitinant žuvį 60°C temperatūroje per 10 min., greitai užšaldant –35°C ar žemesnėje temperatūroje per 15 val. arba užšaldant –23°C temperatūroje per mažiausiai 7 dienas.
• Daugelis tradicinių marinavimo ir šalto rūkymo būdų nesunaikina Anisakis simplex lervų.
