Kaip teigia ji, didžiausią pavojų kelia netinkamai apdorota žalia mėsa, o net ir nuosavame darže užaugusias daržoves būtina nuplauti.
Bakterinės kilmės infekcinės ligos, tiesioginiu arba netiesioginiu būdu persiduodančios per gyvūnus, yra vadinamos zoonozėmis. Tos, kurios plinta per užkrėstą maistą, vadinasi maistinės kilmės zoonozėmis, sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja S. Ščeponavičienė.
„Jomis užsikrečiama valgant maistą arba geriant užterštą vandenį. Kiekvienais metais Europos Sąjungoje yra patvirtinama daugiau nei 330 tūkst. maistinės kilmės zoonozių atvejų, o dažniausi jų sukėlėjai – kampilo bakterijos, salmonelės, listerijos. Šie sukėlėjai žmogaus organizmą pasiekia per netinkamai paruoštą maistą ir gali sukelti viduriavimą, karščiavimą, pilvo skausmą, pykinimą, kartais pasitaiko ir rimtesnių komplikacijų“, – pasakoja S. Ščeponavičienė.
Anot jos, didžiausią rizikos faktorių turi žalia mėsa, todėl labai svarbus atsakingas tokios produkcijos paruošimas: „Tvarkant žalią mėsą yra būtina plauti rankas, dezinfekuoti paviršius, ant kurių buvo tvarkomi produktai. Medinių lentelių paviršius sugeria dalį produkto taršos, todėl rekomenduojama naudoti atskirus įrankius ir lenteles būtent žalios mėsos paruošimui. Be to, įrankius nuplovus karštu vandeniu labai svarbu ir kruopščiai nusausinti – sukėlėjai sparčiau dauginasi drėgnoje terpėje.“
Nors daugiau nei 94 tūkst. žmonių Europoje per metus užsikrečia salmonelioze, daug pavojingesnę ligą sukelia listerijų bakterijos.
„Šaldytuvų liga vadinama listeriozė yra daug sunkesnis susirgimas, nes listerijos yra atsparios žemai temperatūrai ir druskai, todėl net ir vytintuose ar užšaldytuose produktuose gali būti ligos sukėlėjų. Europoje devyni iš dešimties susirgusiųjų šia infekcija atsiduria ligoninėje, o mirtingumas siekia apie 20 proc. Tokie susirgimai verčia sunerimti ir pradėti į maistą žiūrėti kitaip“, – tikina instituto direktoriaus pavaduotoja.
Kaip teigia S. Ščeponavičienė, išvengti per maistą plintančių infekcijų padės šios taisyklės:
paruošus žalią paukštieną ar kitą mėsą, gerai nusiplauti rankas ir nuvalyti paviršius;
žalios mėsos paruošimui naudoti atskirus virtuvinius įrankius;
termiškai apdoroti žalią mėsą, kol temperatūra jos viduje pasieks ne mažiau 70 laipsnių;
keliaujant apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir vengti gerti iš nežinomų šaltinių;
plauti net ir nuosavuose daržuose užaugintas daržoves bei vaisius.
Pasak specialistės, klaidingai manoma, kad nuosavame darže užaugintų daržovių nereikia plauti.
„Iš tiesų, jei nenaudojote chemijos produktų, šios taršos ir nebus, tačiau mikrobiologinė tarša, kuri atsiranda iš sąlyčio su žeme bei prabėgančiais gyvūnais, yra būdinga visoms daržovėms. Institute tyrėme turgavietėje parduodamas salotas – matavome patogenų, tokių, kaip salmonelė, ir bendrą bakterijų skaičių ką tik nupirktose, o po to – gerai nuplautose salotose.
Rezultatai parodė, kad patogeninių sukėlėjų nebuvo rasta nė ant vienų salotų, tačiau bendras E. coli bakterijų skaičius nuplovus sumažėjo nuo 60 iki 90 proc. Tai reiškia, kad sumažėjo ir tikimybė, jog tarp tų bakterijų pasitaikys ligas sukeliančių mikroorganizmų“, – teigia S. Ščeponavičienė.
