„Galų gale, duonos pasiūla parduotuvių lentynose šiandien milžiniška, todėl kiekvienas gali rasti geriausiai atspindinčią asmeninius poreikius“, – sako „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovė Snieguolė Šoblinskienė ir dalijasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis duoną.
S.Šoblinskienės teigimu, nors įprastai vartotojai duoną skiria vos į dvi rūšis – tamsią ir šviesią, tikroji duonos gaminių klasifikacija kur kas sudėtingesnė.
„Prekybos centrų lentynose apstu pačių įvairiausių duonų – tai ir kvietinės arba ruginės, šviesios ar tamsios, su ar be skirtingų priedų, skirtos specialiai skrudinimui ar sumuštiniams, o kur dar batonai ir bandelės... Galop, duonos skirstomos ir pagal formas bei tai, pjaustytos jos ar ne“, – sako ekspertė.
Taigi kai duonos pasiūla prekybos centruose tokia plati, kaip pasirinkti tinkamai? Pasak „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovės, pirmiausia perkant duoną reikia nuspręsti, kokios duonos norite – ieškote skanesnio ar sveikesnio pasirinkimo. Tendencija byloja, kad dažniausiai aktualesnis yra sveikos duonos pasirinkimas.
Pirmas žingsnis – miltai
Pasak S.Šoblinskienės, norint pasirinkti sveikesnę duoną, pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį į tai, kas parašyta gaminio sudėtį žyminčioje etiketėje.
„Išsiaiškinkite, iš kokių miltų pagaminta duona. Verčiau rinktis pilnagrūdžių miltų, kitaip vadinamų viso grūdo miltais, duoną – tokia būna ir kvietinė, ir ruginė. Viso grūdo miltai laikomi sveikesniais, mat gaminami sumalant visas grūdo dalis. Rezultate, šių miltų sandaroje apstu sveikatai naudingų skaidulų, vitaminų, kitų biologiškai aktyvių junginių“, – paaiškina specialistė.
Antras žingsnis – papildomi ingredientai
Be to, pasak „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovės, svarbu atkreipti dėmesį ir į duonos sudėtyje randamus papildomus ingredientus. Didelę naudą žmogaus organizmui neša skirtingos sėklos ar grūdai, pasitelkiami duonai praturtinti. Pavyzdžiui, saulėgrąžos, linų sėmenys, moliūgų ar sezamų sėklos, rugių, kviečių ar miežių grūdai ir kita.
„Grūdai ir sėklos ne tik pagardina duonos skonį, bet ir savyje turi itin daug augalinės kilmės baltymų – svarbios žmogaus organizmo „statybinės“ medžiagos. Tokie baltymai sintetinami į amino rūgštis, kurios naudojamos raumenų audinių atstatymui, taip pat yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti imuninės ir hormoninės sistemų veiklas. Aprūpinti organizmą augalinės kilmės baltymais ypač svarbu sportuojantiems žmonėms, taip pat paisantiems mitybos racioną ribojančių režimų – vegetarams, veganams“, – sako S. Šoblinskienė.
Specialistės teigimu, sportuojančiam žmogui perdien reikėtų suvartoti 1-1,5 g baltymų vienam kūno kilogramui, tuo tarpu visi kiti dienos baltymų normą turėtų skaičiuoti taip, kad iš jų būtų gaunama 10-30 proc. dienos kalorijų normos.
Trečias žingsnis – cukraus kiekis
Galiausiai, pasak S.Šoblinskienės, svarbus ir duonoje esantis cukraus kiekis – jei cukraus sąmoningai vengiama, verčiau rinktis tokią, kurios sudėtyje cukraus mažiau arba visai mažai.
„Iš esmės cukraus aptinkama kiekviename duonos gaminyje, taip yra dėl natūralios fermentacijos – duonos kepimui naudojami cukrų angliavandeniuose turintys miltai. Tačiau toks cukrus anaiptol nebūtinai yra kenksmingas, o ir jo kiekis gali būti skirtingas. Įtakos tam turi ne tik bendras ingredientų sąrašas, bet ir tai, įmaišyta pridėtinio cukraus ar ne. Smarkiai vengiant cukraus, geriausia rinktis duoną be pridėtinio cukraus, kas pažymima ant pakuotės. Vis dėlto kiekvienos duonos sudėtyje aiškiai nurodoma, kiek gramų cukraus yra 100 gramų duonos. Jei jo tėra iki 5 gramų, vadinasi, cukraus duonoje tikrai mažai“, – sako S.Šoblinskienė.
Padės specialus ženklinimas
Vis dėlto, ekspertės teigimu, norint sutaupyti laiko ir išvengti abejonių, ar pasirinkta duona tikrai atitinka sudėties lūkesčius, pasirinktą duonos gaminį galima patikrinti ir paprasčiau – tiesiog atkreipti dėmesį, ar duonos pakuotė pažymėta specialiu ženklu.
„Pasirinkti išties sveiką duoną padės populiarėjantis ženklinimas – žalia „Rakto skylutės“ etiketė. Tokia etiketė byloja, kad gaminyje yra ne daugiau nei 5 g/100 g cukraus, ne daugiau nei 1 g/100 g druskos, ne mažiau nei 5 g/100 g skaidulinių medžiagų ir ne daugiau nei 7 g/100 g riebalų.
Dar viena būtina sąlyga etiketei gauti – ne mažiau nei 30 proc. sausos gaminio masės privalo sudaryti visagrūdžiai produktai. Šiuo Sveikatos apsaugos ministerijos suteikiamu ženklu maisto produktai Lietuvoje žymimi nuo 2017 metų, etiketė reiškia, kad gaminys yra palankesnis sveikatai, mat jo sudėtis kruopščiai subalansuota, jame gausu naudingųjų medžiagų“, – paaiškina S.Šoblinskienė.
