Pavyzdžiui, neretai tvirtinama, kad baltymus reikia atskirti nuo krakmolo, tai yra, bulves nuo mėsos ar ankštinių ar krakmolingų daržovių.
Esą krakmolas padengia kitų maistinių medžiagų molekules ir žmogaus organizmas negali jų suvirškinti.
Jeigu tai – tiesa, tai lietuvių pamėgti cepelinai yra vienas iš blogiausių patiekalų.
Tad ar būtina valgant derinti maistą? Diskusija apie tai neseniai užvirė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Sveikatai palanki mityba“.
Tad ką gi apie maisto derinimą mano sveikatos specialistai?
Savamokslių svarstymai
Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas neabejoja, kad maisto derinimas yra vienas iš mitų, apie kuriuos daugiausiai kalbėjo sveiko gyvenimo būdo propaguotojas amerikietis Polis Bregas ir kai kurie kiti mitybos teorijų šalininkai.
„Yra kai kurių maisto produktų, kurie, sąveikaudami tarpusavyje, stabdo atskirų maisto medžiagų įsisavinimą (pvz., pienas slopina geležies, esančios mėsoje, įsisavinimą ir pan.). Tačiau tai yra smulkmenos, kurių neverta sureikšminti“, – įsitikinęs A.Kranauskas.
Anot specialisto, žmogaus mityba yra įvairi ir kiekviename produkte yra daugybė skirtingų maisto medžiagų, kurios tarpusavyje nelabai dera. Tačiau tai neturi jokio poveikio sveikatai ir yra ne pirmo ir net ne dešimto aktualumo problema, dėl kurios esą nevertėtų jaudintis.
„Produktų suderinamumo klausimai nesvarstomi jokiose tikrų mitybos specialistų forumuose ir oficialiuose mitybos vadovuose, nes yra žymiai aktualesnių dalykų, dėl kurių tikrai kenčia žmogaus sveikata.
Taigi, tai tik atskirų, dažniausiai savamokslių ar teoretikų svarstymai, holistiškai nevertinant visumos“, – įsitikinęs A.Kranauskas
Didesnė problema – krakmolas
Nerimauti dėl to, ar krakmolo turintys produktai dera su baltyminiais produktais, neverta. Labiau, anot specialisto, reiktų susirūpinti dėl to, kad krakmolo apskritai mityboje būtų kuo mažiau.
„Mėsą ir žuvį naudingiau valgyti su daržovių garnyrais nei su bulvėmis, kruopomis ar makaronais, – rekomendavo A.Kranauskas. – Kiekvienas žmogus, ypač vaikas, dažniausiai intuityviai jaučia tai, kas nedera. Tą galima pastebėti mokyklų valgyklose, kai vaikai lėkštėje palieka nesuvalgytus kruopų ar makaronų garnyrus“.
Tačiau, specialisto teigimu, ir tai dažniausiai tėra emocinis sprendimas, kurio pasekmių objektyviai išmatuoti neįmanoma.
Siūlė įvertinti maistinę vertę
Viešosios įstaigos „Sveikatai palankus“ direktorė, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė visų pirma rekomendavo pažiūrėti į skirtingų maisto produktų maistinę vertę:
Džiovintos pupelės (100 g):
1,6 g riebalų
22,8 g baltymų
60 g angliavandenių (iš jų – 40 g krakmolo)
Saulėgrąžų sėklos (100 g):
49 g riebalų
22,5 g baltymų
21,5 g angliavandenių (iš jų – 16,3 g krakmolo)
Bulvės (100 g):
0,1 g riebalų
2 g baltymų
18,3 g angliavandenių (iš jų – 16,6 g krakmolo)
Burokėliai (100 g):
0,1 g riebalų
1,6 g baltymų
9,5 g angliavandenių (iš jų – 0,2 g krakmolo)
Bananai (100 g):
0,3 g riebalų
1,2 g baltymų
23,1 g angliavandenių (iš jų – 2,8 g krakmolo)
Vištienos filė (100 g):
0,9 g riebalų
23,6 g baltymų
0,3 g angliavandenių (iš jų – 0 g krakmolo)
Iš pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad nėra vieno maisto produkto, kuris būtų sudarytas tik iš baltymų ar angliavandenių, nebent tai šviežia mėsa, kurią sudaro vien baltymai ir riebalai.
„Įsitikinę, kad faktiškai nėra vieno produkto, kuris būtų vien baltymas ar angliavandenis, galime teigti, kad maisto derinimo teorija visiškai nepagrįsta, ypač sveikam žmogui“, – paaiškino R.Bogušienė.
Anot specialistės, bulvės, ypač cepelinai, mums asocijuojasi su sunkiai virškinamu valgiu, bet svarbiausia yra, kiek jų suvalgysim. Vaikui pusė cepelino gali prilygti jo tėčio suvalgytiems 5.
„Pirmiausia svarbu iš vaikų mitybos reikia pašalinti visą šlamštmaistį ir tada apie molekules diskutuoti nebereikės. Sveikata ir taip bus išsaugota“, – teigė specialistė.
Svarbiausia vaikų neversti suvalgyti visko, kas yra lėkštėje, o rūpintis, kad į jų lėkštę patektų sveikatai palankus maistas ir leisti vadovautis įgimtu alkio ir saikingumo jausmu. Jeigu taip darysime, tai, anot R.Bogušienės, ir užaugęs vaikas sugebės pats atsirinkti, ko, kada ir kiek jam valgyti sveika.
Nutyli svarbų dalyką
„Maisto derinimas tik asmeninis suvokimas. Ši teorija nėra moksliškai pagrįsta ir, dažnu atveju, maisto derinimo tema maišoma su maisto netoleravimu ar net alergija.
Jei atsiranda daugiau tokių žmonių, kurie kotleto su bulve negali valgyti, nes auga svoris, ar jogurto su braške, nes kelia rūgštis, tai skleidžiama, kad tokie maisto deriniai netinka visiems“, – pastebėjo mitybos specialistė.
Daugiau bėdų kyla dėl nesuvirškinto maisto. Pasak R.Bogušienės, labai svarbu, kad pasirinkti maisto produktai būtų ne tik sveiki, bet ir gerai sukramtyti. Be to, jeigu jų suvalgysite tik tiek, kiek reikia, virškinimo problemų kilti neturėtų.
Išties maisto derinimo teorija yra nepagrįsta. Specialistės pastebėjimu, kalbantys apie tai, baltymai ir krakmolas nedera, dažniausiai nutyla apie persivalgymą, kas išties ir sukelia virškinimo sistemos sutrikimus.
„Svarbu visuma, o ne krakmolas ar kita „molekulė“. Žmogui svarbu įskiepyti sau suvokimą, kad visumos pusiausvyra – pagrindinis sveikatos garantas“, – teigė gydytoja.
Kas kiek laiko valgyti?
Norintiems išlaikyti visumos pusiausvyrą R.Bogušienė patarė valgyti reguliariai, išlaikyti tarpus tarp valgymų, kad virškinimo organų sistema spėtų suvirškinti maistą.
Tarpai tarp valgymų turėtų būti nuo 2 iki 4 val.
Vėlgi – ši trukmė priklauso ir nuo maisto porcijos bei baltymų kiekio joje. Baltymai virškinami ilgesnis, dėl to suvalgius pagrindinį mėsos, žuvies ar ankštinių daržovių patiekalą tarpas tarp valgymų turėtų būti ilgesnis, nei 4 valandos.
Ilgiausias tarpas tarp valgymų per parą turėtų būti 12 valandų.
T.Bogušienės teigimu, svarbu ir porcijos dydis bei įsiklausymas į savo organizmo poreikius: ko jis nori šio valgymo metu, kaip jaučiasi suvalgęs tam tikro maisto.
„Mityba individualizuota. Visumą žinoti, žinoma, yra svarbu, bet itin svarbios ir atskiros detalės“, – teigė specialistė.
