Taip teigė mitybos profesorius iš Vokietijos Jurgenas Vormannas (64 m.), tyrinėjantis rūgščių ir šarmų pusiausvyros mūsų organizme svarbą.
Profesorius pastebėjo, kad dažnas Europos, ypač šiaurinės ir centrinės jos dalies, gyventojas valgo per daug organizmą rūgštinančio maisto – mėsos, žuvies, grūdinių ir pieno produktų bei saldumynų – ir per mažai šarminių produktų, tokių kaip vaisiai ir daržovės.
Dėl to organizmui sunku išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, kuri svarbi, kad vyktų normali medžiagų apykaita ir būtų užtikrintos gyvybinės funkcijos.
Didžiąją žmonijos egzistavimo dalį buvome medžiotojai ir rinkėjai, valgydavę tai, ką davė gamta – uogas, riešutus, augalinį ar sumedžiotą maistą. Taip maitinosi net 300 tūkstančių žmonių kartų.
500 žmonijos kartų buvo žemdirbiai ir tik dvi pastarosios kartos daugiausia valgo ir geria labai perdirbtus produktus – tokia mityba mums nėra natūrali.
Profesoriaus nuomone, žmogaus organizmas labiausiai prisitaikęs prie medžiotojų ir rinkėjų mitybos, kurioje nebuvo ne tik perdirbtų produktų, bet ir pieno, grūdų, naminių gyvulių ir paukščių mėsos.
„Esame sukurti šarminamajam maistui, bet daugiau valgome rūgštinamojo.
Ne bėda, jeigu tik vieną dieną suvartojame daugiau rūgštinančių maisto produktų.
Tačiau jeigu taip maitinamės nuolat, smarkiai padidėja diabeto, pakilusio kraujospūdžio rizika“, – paaiškino profesorius.
Taip pat žinoma, kad per daug rūgštinamojo maisto gali lemti pakitimus jungiamajame audinyje, o tai susiję ir su skausmo problemomis.
Taigi netikėtai, atrodytų, be priežasties užklupęs nugaros skausmas gali reikšti per didelį organizmo parūgštėjimą.
Jeigu valgome per daug rūgštinančių maisto produktų, ilgainiui mūsų organizmas, siekdamas neutralizuoti rūgštis, ima naudoti šarminančių medžiagų atsargas iš didžiausio jų sandėlio – kaulų.
Kartu su šarminančiomis druskomis iš kaulų pašalinami ir tokie mineralai kaip kalcis, kaulai lengviau lūžta ir vystosi osteoporozė.
Organizmo parūgštėjimas gali lemti ir kitas bėdas – atsparumą insulinui, širdies ir kraujagyslių sutrikimus ar su nutukimu siejamą patologiją – metabolinį sindromą.
Visų šių bėdų galima išvengti mityboje išlaikant šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.
Bet tai nereiškia, kad mūsų racione rūgštinančių maisto produktų turi būti tiek pat kiek ir šarminančių. Kad organizmas būtų pakankamai aprūpintas šarmais, reikia valgyti 4 kartus daugiau šarminamojo nei rūgštinamojo maisto.
„Pavyzdžiui, su 100 gramų mėsos kepsnio ar makaronų turėtų būti patiekta 400 gramų daržovių. Išties žinome, kad reikia valgyti mažiau baltymų, grūdų, mėsos ir pieno gaminių ir daugiau daržovių, bet to nedarome“, – apgailestavo J.Vormannas.
Beje, šarminantys yra ir įvairūs skysčiai – ne tik vanduo, bet ir arbata, kava. Jų taip pat reikėtų gerti daugiau.
Vandens gerti mokslininkas rekomendavo net po du litrus per dieną. Bet tai nebūtinai turi būti šarminis vanduo.
J.Vormanno teigimu, jo nauda žmogaus organizmui nėra tokia didelė, mat šarmų, kurių jis prisotintas, kiekis labai nedidelis.
„Norint pajusti teigiamą šarminio vandens poveikį, jo reikėtų išgerti net tūkstantį litrų“, – šyptelėjo mokslininkas.
Profesorius kiek nustebino pareiškęs, kad daugumos liaupsinama itališka virtuvė toli gražu nėra sveikiausia. Juk joje daug makaronų, sūrio, jūrų gėrybių, kurios yra baltymai, duonos – visa tai yra rūgštinamasis maistas.
Anot J.Vormanno, sveikiau valgyti bulves nei makaronus. Bulvės, kaip ir visos kitos daržovės, priskirtinos prie šarminių produktų.
„Tačiau juk bulvės – krakmolingas maistas“, – nustebau.
„Taip, – pritarė mokslininkas. – Todėl jų nereikėtų vartoti per daug, nes per dažnas krakmolingo maisto vartojimas yra dar viena šių dienų problema.“
O riebalai, anot J.Vormanno, nėra tokie blogi, kaip manėme iki šiol. Dabar tyrėjai keičia požiūrį į juos skirstydami riebalus į geruosius ir bloguosius.
„Didžiausia bėda yra ta, kad vartojame per daug angliavandenių: cukraus, duonos, makaronų ir, kaip minėjau, per mažai daržovių“, – paaiškino profesorius.
Paprašytas pakomentuoti lietuvių mitybą J.Vormannas teigė, kad ji nėra labai išskirtinė, palyginti su Vakarų šalių gyventojų mityba.
Mes, kaip ir daugumos kitų šalių gyventojai, valgome per mažai vaisių ir daržovių ir per daug mėsos, pieno ir grūdų produktų.
Tai patvirtino ir neseniai bendrovės „Pharmhouse“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Ji atskleidė, kad dauguma žmonių pirmenybę teikia mėsos ar žuvies, grūdiniams ir pieno produktams.
Daržovės dažnam tėra garnyras prie pagrindinių patiekalų, o vaisiai – užkandis.
Tik kas penktas Lietuvos gyventojas nurodė, kad vaisiai ir daržovės sudaro 50 procentų ir daugiau jų kasdienio mitybos raciono.
„Būtina pasistengti aprūpinti organizmą šarmais, kad jame nepradėtų kauptis rūgščių perteklius, tačiau keisti mitybos įpročius nėra lengva“, – pažymėjo J.Vormannas.
Ypač sustabarėjusi yra vyresnio amžiaus žmonių mityba.
„Jie įpratę maitintis taip, kaip valgė prieš 20 metų. Ką nors pakeisti jiems labai nelengva, nors reikėtų. Juk senstant organizmo galimybės atkurti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą mažėja“, – įspėjo profesorius.
Dauguma jaunų žmonių taip pat nesimaitina tinkamai. „Jie vartoja daug cukraus, geria saldintus gazuotus gėrimus, pavyzdžiui, kolą, kuri yra vienintelis ne šarminamasis, bet rūgštinamasis gėrimas.
Taigi netaisyklingai maitindamiesi jauni žmonės taip pat nepastebimai slenka sveikatos sutrikimų link“, – teigė mokslininkas.
Specialistas patarė: jeigu vieną dieną suvalgėte daugiau rūgštinamojo maisto, kitą dieną atkurti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą galima pabandyti valgant daugiausia salotas.
Rūgštinamųjų ir šarminamųjų medžiagų žmogaus organizmas gauna ne tik su maistu ir gėrimais.
Įvairių procesų metu, pavyzdžiui, aktyviai sportuojant ar laikantis dietos rūgštis gamina ir pats organizmas.
Todėl sportuojantiems ar besistengiantiems sulieknėti žmonėms reikėtų dar labiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtų nepažeista rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Antraip bandymai gražiau atrodyti gali nueiti šuniui ant uodegos.
„Jeigu laikotės dietos, paprastai norite numesti svorio, ypač sumažinti riebalų kiekį. Badaujant organizmas, kaip mes ir norime, skaido riebalus.
Bet čia slypi ir pavojus. Laikantis dietos riebalinis audinys skyla į riebalų rūgštis.
Taip pažeidžiama rūgščių ir šarmų pusiausvyra, dėl to stabdomas riebalų metabolizmas. Taigi lėtėja medžiagų apykaita ir atitinkamai sumažėja ar išvis nustoja kristi svoris“, – J.Vormannas paaiškino, kodėl dažnai dietos nebūna sėkmingos.
Siekiant to išvengti labai svarbu metant svorį pasirūpinti, kad jums netrūktų šarmų. Intensyviai sportuojant irgi svarbu pasirūpinti rūgščių ir šarmų pusiausvyra, nes tada išsiskiria daugiau pieno rūgšties, labiau skaidomas riebalinis audinys.
Be to, sportuojantys žmonės neretai laikosi baltyminės dietos ir naudoja baltymų papildus, – tai irgi perrūgština organizmą.
„Šarmais galima apsirūpinti arba valgant pakankamai šviežių vaisių ir daržovių, arba geriant šarminių mineralų papildus. Tada galite išvengti neigiamo riebalų metabolizmo poveikio ir sėkmingiau lieknėti“, – sakė profesorius.
O ar verta iš savo raciono išbraukti pieno, grūdinius ir mėsos produktus?
Tikrai ne. Juk minėtuose produktuose yra nemažai ir organizmui naudingų maistinių medžiagų. Be to, mums reikia ne tik šarminio, bet ir rūgštinio maisto.
Svarbu pastarojo valgyti ne per daug.
Kadangi mes, šiaurės šalių gyventojai, neturime galimybės valgyti šviežius vaisius ar daržoves visus metus, J.Vormannas patarė atkreipti dėmesį į fermentuotus produktus.
Įvairūs rauginti, konservuoti produktai yra puikus maistas, kurį galima drąsiai įtraukti į savo racioną.
