Žinoma grafikė, juvelyrė ir knygų autorė mėsos nevalgo beveik penkerius metus. Tam įtakos turėjo sutuoktinis ispanų menininkas Lino Lago, pirmiau už Jurgą tapęs vegetaru, rašo „TV antena".
Nors daug kas teigia, kad atsisakydami mėsos žmonės žaloja sveikatą, silpnina imuninę sistemą, Jurga turi ką jiems atsakyti.
„Kiekvienas renkasi, ką valgyti, su kuo ir kaip gyventi. Jeigu nekenki kitiems, pats gali elgtis kaip nori. Nemėgstu aiškinančių, kam ką valgyti. Kai kurie ir veganai, ir mėsėdžiai mėgsta auklėti. Niekam niekada nepamokslauju, sau kiekvienais metais per gimtadienį pasidovanoju savotišką techninę apžiūrą: pasitikrinu sveikatą, man atliekami kraujo tyrimai. Esu jais patenkinta“, - kalbėjo vilnietė.
- Ar pavasarį kaip nors stiprinate organizmą?
- Valgau kuo daugiau žalumynų. Viskas, kas atsiranda gamtoje, dedama ir ant mano stalo: ankstyvi kiaulpienių lapai, dilgėlės, laukiniai česnakai, salotos, laiškiniai svogūnai.
- Ar geriate žaliuosius kokteilius?
- Ne itin dažnai. Aš juos ne itin mėgstu.
- Ar sunku buvo atsisakyti daugeliui mūsų įprastų patiekalų?
- Iš pradžių buvo nepatogu, tačiau šiuo metu jau tikrai jokio skirtumo, nes yra daugybė parduotuvių, restoranų ir kavinių, kur karvių pienas keičiamas migdolų, avižų, sojų, ryžių, net kanapių pienu. O mėsą pakeisti galima taip, kad jos net skonį pamiršite.
- Kas pasikeitė jūsų gyvenime, kai tapote vegetare?
- Išbandžiau daugiau prieskonių, paragavau daugiau įvairių patiekalų, atidžiau stebiu, ką valgau, atradau skirtingų rūšių aliejų.
Ėmiau ieškoti kokybės. Maždaug tuo pat metu beveik atsisakiau alkoholio, tačiau su malonia kompanija, gera proga tikrai pakeliu taurę vyno.
Nieko nevertinu radikaliai ir nemėgstu žodžio „ne“ ten, kur jo nereikia. Niekada nežinai, kaip mąstysi po dešimties metų.
Kartais griežtai pasakai „ne“, o paskui, žiūrėk, imi ir padarai būtent taip, kaip sakei niekada nedarysiąs.
- Kas dažniausiai šiuo metu būna ant jūsų stalo?
- Apkepas, daržovių pyragas, salotos, įvairios sudėties maltiniai, troškiniai, sriuba.
- Ar sunku buvo perprasti vegetariškos virtuvės paslaptis?
- Iki šiol jos neperpratau, nes nespėju viskuo domėtis. Labiausiai domiuosi kūryba, todėl virtuvei laiko lieka ne itin daug. Įprastai įmantresnius valgius ruošiu draugams ar savaitgalio pietus šeimai.
- Ar reikia daug išmonės ir fantazijos, kad vegetariškas maistas nebūtų vienodas ir nenusibostų?
- Reikia į viską žvelgti kūrybingai. Į virtuvę - taip pat. Nusibosti gali tik mėsa, nes ji visada bus mėsa - troškinta, virta ar kepta. Daržovių yra daugybė.
- Ko visada galima rasti jūsų šaldytuve?
- Kelių rūšių ne karvių pieno. Kelių rūšių salotų.
- Kokio patiekalo neįsidėtumėte į burną už jokius pinigus?
- Žąsų ar ančių kepenėlių ir karvių pieno.
- Ar žinote kavinių, kuriose galima skaniai vegetariškai pavalgyti?
- Yra puikių augalinio maisto restoranų. Yra gurmaniško maisto vegetarams skirtų restoranų Vilniuje. Kaune, Laisvės alėjoje taip pat radau gerų vietų pavalgyti. Jeigu žinotumėte, kokių vienoje iš jų yra gerų veganiškų pyragų, o ypač koks skanus veganiškas „Napoleonas“.
- Nejaugi nuo tada, kai tapote vegetare, taip ir nesusigundėte sukirsti kepsnio?
- Ne. Nė minties nebuvo. Ir jokios pagundos.
- Ar jūsų šeimos nariai taip pat atsisakė mėsos patiekalų?
- Vyras jų atsisakė anksčiau negu aš. Vaikai valgo viską, išskyrus mėsą. Kad įsitikintume, kad tokia mityba tinka, kartą per metus tikrinama jų sveikata, atliekami kraujo tyrimai.
- Ar pažįstate daug vegetarų?
- Taip. Ir Lietuvoje, ir užsienyje.
- Kuo vaišinate bičiulius, kurie įpratę prie tradicinio maisto?
- Mano bičiuliai žino, kad mėsos mūsų namuose nėra, todėl vaišinant svečius niekada nekyla bėdų. Atidžiai parenku produktus, apgalvoju patiekalus. Stalo serviravimas ir patiekalų patiekimas irgi svarbu. Dažnai iš vieno vegetarų restoranų Vilniuje užsakome apelsininį tortą, kurį vadinu konditerijos šedevru.
Daržovių pyragas
Tešlai reikės: 350 g miltų, žiupsnelio druskos, 125 ml gazuoto mineralinio vandens, 90 ml tyro alyvuogių aliejaus.
Įdarui reikės: kubeliais pjaustytų 2 didelių baklažanų, 60 ml tyro alyvuogių aliejaus, rupios jūros druskos, 2 vidutinio dydžio smulkintų svogūnų, 2 smulkintų česnako skiltelių, 3 nedidelių griežinėliais pjaustytų cukinijų, 3 smulkintų žalių saldžiųjų paprikų, 500 g luptų ir sukapotų pomidorų, laurų lapelių, čiobrelių, juodųjų pipirų, 2 šaukštų šviežių petražolių, 2 šaukštų smulkiai pjaustytų bazilikų.
Apibarstykite baklažanus jūros druska ir palaikykite mažiausiai valandą.
Į dubenį suberkite miltus, druską, supilkite mineralinį vandenį, aliejų ir gerai išmaišyti. Tešlą minkykite ant miltais pabarstyto stalo, kol pasidarys elastinga. Įvyniokite į plėvelę ir palaikykite 30 minučių.
Į įkaitintą keptuvę su aliejumi sudėkite česnakus, svogūnus, baklažanus, cukinijas ir paprikas. Kepkite, kol suminkštės. Pridėkite pomidorų, smulkintų laurų lapelių, čiobrelių. Gerai išmaišykite ir kaitinkite ant lėtos ugnies, kol daržovės suminkštės. Pasūdykite, įberkite pipirų. Daržovių mišinį sudėkite ant tešlos papločio.
Įkaitinkite orkaitę. 30 cm skersmens skardą ištepkite aliejumi, įtieskite sudrėkintą kepimo popieriaus lapą. Ant miltais pabarstyto stalo iškočiokite tešlą, klokite ją į skardą ir sukrėskite paruoštą įdarą.
Kepkite apie pusvalandį (kol švelniai paruduos), papuoškite petražolėmis ir bazilikais.
