Daržovės, žuvis, grūdai ir kuo mažiau riebių patiekalų – taip atrodydavo pasninko valgiai, kuriuos specialistė rekomenduoja įtraukti į sveikos pavasario mitybos racioną.
Gavėnios patiekalai gali būti šiuolaikiški
7 savaites nuo Užgavėnių iki Šv. Velykų trunkanti gavėnia daugeliui mūsų asocijuojasi su senusiomis, pernelyg religinėmis tradicijomis.
Sveikos mitybos specialistė V.Kurpienė teigia, kad šis susilaikymo laikotarpis gali būti netgi labai šiuolaikiškas.
„Visame pasaulyje rekomenduojama mažinti gyvūninės kilmės (mėsos ir pieno) produktų kiekį bei vartoti daugiau augalinių produktų: pupelių, raugintų ir šviežių daržovių. Tai puikiai atitinka ir gavėnios pasninko idėją. Taigi, nauja ir yra seniai pamiršta sena“, – sako V.Kurpienė.
Lietuviškos virtuvės tradicijas puoselėjančio restoranų tinko „Bernelių užeiga“ gamybos vadovė Rasa Vasiliauskaitė pasakoja, kad pavasarį žmonės neturėdavo mėsos ir intuityviai ją pakeisdavo augaliniais baltymais, kurie turtingi žmogui būtinomis amino rūgštimis, ant stalo būdavo daugiau žuvies.
Šiuolaikinis gyvenimo būdas – kitoks, tačiau pavasarį taip pat norisi pakeisti mitybos racioną, įtraukti į jį lengvesnius ir sveikesnius patiekalus.
„Besilaikantiems pasninko tradicijų jau ne pirmus metus siūlome specialų gavėnios valgiaraštį, kuris sulaukia ir sveikos mitybos šalininkų dėmesio. Patiekalus patobuliname mažiau tradiciniais, tačiau panašiais ingredientais: įprastas pupeles ar žirnius pakeičiam avinžirniais ar lęšiais, naudojame daugiau kepintų ir šviežių daržovių, žalumynų bei sėklų.
Šiuolaikiniuose patiekaluose atsiranda bulguro kruopų, bolivinių balandų, ispaninio šalavijo sėklų, daržovių (moliūgų, morkų, saldžiųjų bulvių ar burokėlių) traškučių, kurie kepami orkaitėje be riebalų“, – apie šiuolaikišką gavėnios valgiaraštį pasakoja R.Vasiliauskaitė.
Kita vertus, net kai kurie tradiciniai patiekalai, kaip lietuviški brazdai (krosnyje kepti tarkuotų bulvių ir grikių miltų pyragėliai su grybais), anot technologės, vieniems kelia nostalgiją, kitiems atrodo net egzotiškai.
Gavėnios laikotarpiu – daugiau žuvies ir daržovių
Žiemą norisi sočių ir kaloringų patiekalų, kad kūnas gautų daugiau energijos, palaikytų šilumą. Todėl pavasaris – puikus metas sumažinti kalorijų skaičių ir išsivalyti organizmą turintiems antsvorio, mažai judantiems ir dirbantiems protinį darbą.
„Nors apie sveiką mitybą daug kalbama, realių veiksmų imasi tik maža grupė žmonių. Daugelis koncentruojasi į tai, kad reikia nevalgyti mėsos, bet mėsą pakeitus bandelėmis ir pyragais, tai nebus pasninkas.
Kuklesnis maistas suteikia sveikatos ir energijos. Kartu su bundančia gamta pabundame ir mes patys“, – sako mitybos specialistė V.Kurpienė.
Jos teigimu, tikrai yra ko pasimokyti iš senolių, kurie laikėsi pasninko.
„Pasninko metu lietuviai valgydavo daugiau silkės. Tai išties puikus pavasariškas maistas, iš kurio gauname daug Omega-3 riebalų rūgščių, kurių mums trūksta“, – teigia V.Kurpienė.
Mitybos specialistė siūlo kur kas sveikesnį silkės paruošimo būdą nei įprasta silkė su keptomis daržovėmis. Receptą ir gaminimo procesą sužinosite peržiūrėję žemiau esantį vaizdo įrašą:
Taip pat pasninko metu rekomenduojama vartoti daugiau nesaldžių grūdinių košių, kurias geriau gardinti kanapių, linų sėmenų ir kitomis sėklomis bei grybais.
„Jos turi būti kaip senovėje – visadalių grūdų. Su daržovėmis pietums puikiai tiks perlinės kruopos, grikiai ar miežiai.
Salotas ar kitus patiekalus galima paįvairinti lęšiais, kurie ypač sotūs ir lengvai virškinami. Taip pat šiais laikais net kelis kartus per savaitę būtina valgyti baltos žuvies – nuo menkės iki ešerio. Taigi taisyklės – tos pačios, kaip senovėje, o galimybės – daug platesnės.
Būtinai dar kelis kartus per dieną valgykite šviežių daržovių, dalis jų gali būti raugintos. Toks maistas akivaizdžiai suteiks energijos, jausimės energingesni ir pasiruošę Atgimimo – Šv. Velykų šventei“, – pataria sveikos mitybos specialistė.
R.Vasiliauskaitė žuvį rekomenduoja kepti natūraliai, bet norint kažko išskirtinio, patiekalą galima paįvairinti šiuolaikiniais garnyrais, tokiais, kaip mėlynosios bulvės, spalvotųjų (raudonųjų ar geltonųjų) burokėlių salotos ar įvairių žalumynų (ridikėlių, garstyčių, žirnių, burokėlių ar saulėgrąžų) daigai, kuriuose gausu maistingųjų medžiagų.
Pagrindinė taisyklė – maitintis kukliau, o ne badauti
Nors gavėnios pasninkas pavasarį yra kur kas griežtesnis nei advento laikotarpiu, o žmonės dažnai netgi badaudavo valydami organizmą, tokių kraštutinumų griebtis tikrai neverta.
„Tereikia suprasti pasninko esmę: vieną kartą per dieną pavalgyti sočiai, bet ne riebiai, ir dar du kartus užkąsti – per pusryčius ir vakarienę. Taigi vietoje griežtų badavimų siūlau daugiau dėmesio skirti savo mitybai supaprastinti ir pakeisti kasdienius mitybos įpročius. Tokiu būdu turėsite daugiau energijos ir nuotaika bus geresnė,“ – sako V.Kurpienė.
„Paprastai žmonės bėga, lekia, ir dažnai pamiršta apie susilaikymą, Gavėnios laikotarpį. Bendradarbiaudami su Vaida Kurpiene norime įrodyti, kas lietuviška virtuvė gali būti sveika, kad žmonės sąmoningai atsisakydavo riebių didžkukulių, blynų, karkų“, – sako R.Vasiliauskaitė.
