Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta atskleidžia, kuo naudingi vištienos sparneliai ir kaip geriausia juos valgyti.
Ar vištų sparneliai – sveikos mitybos dalis?
Pasaulyje egzistuoja įvairios mitybos strategijos, kuriomis žmonės daugiau ar mažiau vadovaujasi dėl geografinės gyvenamosios padėties, klimato sąlygų, religinių įsitikinimų, valstybės ekonominės padėties ir t.t.
Mitybą lemiančių faktorių yra išties labai daug. Lietuvių mityboje vištų sparneliai neabejotinai gali būti sveika dienos raciono dalimi.
Apskritai jau gana ilgai sveikos gyvensenos ir mitybos specialistai skelbia, kad, ypatingai vyrai, per dažnai vartoja riebią, rūkytą mėsą, o jos sveikesnė alternatyva gali būti paukštiena.
Nepaisant to, kad balta paukštienos mėsa, tokia kaip vištos krūtinėlė, laikoma išskirtinai dietine, mažai kaloringa ir turinčia daug baltymų, nereikia pamiršti ir kitų vištienos dalių.
Sparneliai gali būti ne tik naudingas, bet ir skanus patiekalas kiekvienam. Tačiau tik tuo atveju, jei jie bus tinkamai paruošti. Milžiniškas ir esminis skirtumas tarp perkeptų vištų sparnelių bare ir namie gamintos sriubos su vištų sparneliais ar garuose ruoštos vištienos mėsos.
Kokios naudingosios medžiagos yra vištienos mėsoje ir kuo jos svarbios mūsų organizmui?
Vištienos mėsoje yra mažai riebalų ir gausu kūnui reikalingų baltymų, kuriuose esančios amino rūgštys visiškai atitinka žmogaus poreikius, būtent dėl šios savybės vištieną dažnai vartoja sportuojantys žmonės.
Be baltymų vištienoje, ypač sparnelių dalyje, yra ir kolageno, glicino, hialurono rūgšties, cholesterolio (jo gausu odelėje). Šios paukštienos aminorūgščių vertė prilygsta jautienai. Tiesa, tamsesnę sparnelių mėsos spalvą paprasčiausiai lemia didesnis mioglobino kiekis.
Dažnai bijome cholesterolio – o gal jis naudingas?
Cholesterolis išties naudingas. Žmogaus organizmui reikia cholesterolio dėl įvairių priežasčių. Puikiai žinoma, kad cholesterolis yra ypač svarbus žmogaus organizmo riebalas. Jis naudojamas visų ląstelių sienelių statyboje, steroidinių hormonų gamyboje, vitamino D, tulžies rūgšties sintezėje.
Organizmas cholesterolio gauna su maistu, pavyzdžiui, 100 g vištienos yra 88 mg cholesterolio, o tai yra mažiau nei trečdalis paros normos.
Kolagenas – ar šios maisto medžiagos žmogus gauna pakankamai?
Toli gražu ne visada. Žmogaus organizme kolagenai sudaro apie 25 % visų kūno baltymų. Norėdami papildyti kolageno atsargas, rinkitės žuvį, vištieną, varškę, kiaušinių baltymus ir t.t.
Vištienos sparneliai puikiai tiks norint gauti šios medžiagos dar daugiau ne vien dėl to, kad gyvūninės kilmės maiste gausu baltymų, kurių didelę dalį sudaro kolagenas. Sparnelyje taip pat yra net trys sąnariai. Jungiamieji mėsos audiniai bei kremzlės yra ypač turtingos kolageno, todėl būtent ši paukštienos dalis yra vertingiausia kolageno atžvilgiu.
Šios maisto medžiagos gausu žmogaus odoje, kauluose, kremzlėse, sausgyslėse, raiščiuose, raumenyse, dantyse ir dantenose, akies ragenoje, kraujagyslėse, vidaus organuose bei audiniuose.
Savaime suprantama, kad kolagenas būtinas ir jo negali trūkti. Jo sintezę lėtina dėl amžiaus vykstantys hormoniniai pokyčiai (menopauzės metu oda netenka elastingumo ir tamprumo kelis kartus greičiau), neigiami išorės veiksniai (rūkymas, ultravioletiniai saulės spinduliai, užteršta aplinka).
Palaipsniui nykstant kolageno sugebėjimui sugerti ir išlaikyti vandenį, oda praranda elastingumą, mažėja sąnarių lankstumas ir paslankumas. Sveika ir subalansuota mityba bei žalingų įpročių atsisakymas neabejotinai padeda išlaikyti tinkamas kolageno atsargas.
Tai ar visi vištienos sparneliai yra sveiki?
Viskas priklauso nuo to, kaip paruoštus juos vartojate. Pavyzdžiui, kelios mokslinės studijos rodo realų vištienos sultinio teigiamą poveikį žmogaus imuninei sistemai, o tai ypač aktualu kalbant apie pavasario peršalimo bangas.
Žinoma, jei nuolat valgysime keptus sparnelius su daug druskos, tikrai nepadėsime organizmui, tačiau vartodami juos virtus ar paruoštus garuose su natūraliais prieskoniais, galime ne tik skaniai pavalgyti, bet ir stiprinti savo organizmą.
