Šiandien Kristina džiaugiasi pagerėjusia savijauta, atrastais naujais skoniais ir produktais, taip pat be jokių pastangų nukritusiais aštuoniais kilogramais.
Ji – maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė ir vieno restorano rinkodaros vadovė.
„Mano domėjimasis maistu – labai rimtas. Dėl jo mečiau darbą tėvų įmonėje ir ėmiau kurti tinklaraštį, receptus ir vaizdo siužetus apie maisto gaminimą, fotografuoti“, – pasakojo Kristina.
Todėl tampa dar įdomiau, kaip vilnietė, kurios veikla susijusi su maistu, gyvena be pagrindinių produktų virtuvėje?
– Kodėl nutarėte atlikti maisto netoleravimo tyrimą?
– Mano gyvenimo paradoksas – maistas yra didžiausia mano meilė, bet skrandis – didžiausias priešas. Dėl kiekvieno apsinuodijimo tekdavo pagulėti ligoninėje, o žarną teko ryti tiek kartų, kad tai man nebekelia jokio streso.
Pastaruosius keletą metų nuolatos apimdavo milžiniški pilvo skausmai. Greitąją pagalbą teko kviesti ir keletą kartų per savaitę. Ligoninėje man buvo atlikti visi įmanomi tyrimai. Diagnozė – viskas gerai, nėra jokių ligų.
Vienu metu jaučiausi itin prastai. Man – tik 26 metai, o kasdien geriu daug vaistų. Taip gyventi nenorėjau, todėl pradėjau domėtis alternatyvomis. Kai radau informacijos apie maisto netoleravimo tyrimus, perskaičiusi aprašymą iškart pamaniau: „Juk tai apie mane!“ Nutariau kuo greičiau atlikti tyrimą. Pasirinkau patį plačiausią – buvo tiriama mano organizmo reakcija į 300 produktų.
– Paaiškėjo, kad turite daug organizmo priešų. Kas labiausiai nustebino?
– Kaip ir įtariau, mano organizmas netoleruoja daugelio produktų. Didžiausi mano kūno priešai – glitimas, pieno produktai ir kiaušiniai.
Daug stiprios neigiamos reakcijos ir į kitus produktus. Pamenu, vykome į kalėdinį draugų susitikimą. Prieš jį su ašaromis akyse vaikštinėjau po parduotuvę, žiūrėjau į prekes ir supratau, kad man negalima visko, ko noriu.
Po švenčių susitikome su dietologe. Mano organizmas netoleruoja daugybės produktų. Pavyzdžiui, jei tam tikras produktas įvertintas 60 balų, reakcija labai stipri, produkto reikia vengti bent metus. Mano atveju glitimas buvo įvertintas 60 balų, karvės pienas ir jo produktai – 150, kiaušinio baltymas – 200.
– Ar nebuvo minčių, kaip tęsite veiklą, jeigu negalite valgyti nei kiaušinių, nei įprastų miltų, nei pieno?
– Prisipažinsiu, kad ne iš karto susitaikiau su realybe. Perėjau visas stadijas – neigimą, pyktį, derybas ir susitaikymą.
Iš pradžių sakiau sau: nesąmonė, taip negali būti. Vėliau pykau: kodėl man negalima viso to, ką mėgstu? Po to susimąsčiau – gerai, duoną galiu pakeisti trapučiais. Arba suvalgyti bananą vietoj bandelės. Gal ir išgyvensiu.
Tinkamų produktų paieškos nebuvo lengvos. Užklupdavo įvairiausi jausmai užtikus, kad mano mėgstamiausioje užtepėlėje yra pieno miltelių, o sojų padaže – glitimo. Ir taip be pabaigos.
Svarsčiau, kaip tęsti veiklą, nenorėjau visko nutraukti.
– Kaip pavyko su tuo susitaikyti?
– Suvokiau: jeigu noriu valgyti, o ne badauti, turiu prisitaikyti, išmokti ir žengti toliau. Taip pamažu netoleruotinus produktus pakeitė naujos, sveikesnės, alternatyvos.
Kartu su šia stadija mane aplankė dar viena emocija. Atrodytų, keista, bet galiausiai šie pokyčiai man suteikė džiaugsmo.
Gavau spyrį į užpakalį, tai privertė išeiti iš komforto zonos ir pažvelgti plačiau. Šiandien džiaugiuosi ne tik dėl kur kas geresnės savijautos, gražesnės figūros, bet ir dėl kasdienių naujovių, įvairovės ir žinojimo, kad maitinuosi tikrai sveikai.
– Po tyrimo praėjo jau trys mėnesiai. Ar vis dar kamuoja skrandžio bėdos?
– Per visą naujos mitybos laikotarpį skaudėjo vieną kartą ir labai silpnai. Pastarąjį mėnesį jaučiuosi idealiai. Be to, jaučiuosi turinti daug daugiau energijos, geresnis miegas, gražesnė oda.
– Ar nauja mityba turėjo įtakos figūros pokyčiams?
– Niekada nebuvau stambi, bet per mėnesį kažkur dingo 8 kilogramai. Net nepajutau ir tikrai nebadavau.
Dietologės teigimu, tai normalu, nes atsisakius netoleruojamų produktų išsivalo toksinai, pasišalina nereikalingi skysčiai.
– Atrodytų, dabar jūsų mityba turėtų būti nuobodi, nes atsisakėte daug produktų.
– Atvirkščiai! Atlikus tokį tyrimą pabrėžiama ne tik tai, kad reikia atsisakyti netoleruotinų produktų, bet ir kaitalioti maisto produktus. Galioja 4 dienų taisyklė – jei šiandien valgei vištieną, vėl ją valgyti derėtų tik penktą dieną. Todėl mano mityba tapo ne tik sveika ir subalansuota mano kūnui, bet ir labai įvairi.
Daugiau daržovių, grūdinių kultūrų ir žuvies, vegetariškų ir veganiškų patiekalų, įvairi mėsa. Atradau daug puikių produktų ir patiekalų, kurių niekada nebūčiau įtraukusi į mitybą.
Visi esame per daug prisirišę prie savo mitybos įpročių. Įvairovė labai svarbi kiekvienam, todėl raginu pažvelgti plačiau, įsigyti naujų produktų, eksperimentuoti ir atrasti.
– Bet sutikite – dabar tenka labiau pasukti galvą, ką valgyti, ir skirti laiko produktų ar receptų paieškoms.
– Žinoma, dabar reikia labiau planuoti mitybą. Savaitgalį visai savaitei sudarau mitybos planą, pirkinių sąrašą, apsiperku.
Taip pat reikia ir daugiau gaminti, sunkesnis ir gaminimo procesas. Kartais reikia paruošti ne tik patiekalą, bet ir kurią nors jo sudedamąją dalį.
– O kaip dėl vaišių svečiuose ir restoranuose? Jų turbūt taip pat teko atsisakyti?
– Taip, kai gamini pats, viskas aišku.
O kai ne pats, arba sukeli nepatogumų, arba lieki alkanas.
Naują mano gyvenimo būdą ne visi supranta. Ypač dažnai to nesupranta vyresnės kartos atstovai ir svečiuojantis primygtinai siūlo viską valgyti. Sudėtinga ir restoranuose.
Visada randu tinkamą išeitį, bet renkuosi ne tai, ko išties norėčiau, o tai, kas man galima.
– Ar pasikeitė ir jūsų tinklaraščio turinys? Kokiais receptais dabar dalijatės, ar jie neatbaidė dalies skaitytojų?
– Taip, turinys pasikeitė. Natūralu, kad nesinori ruošti patiekalų, kuriuos po to turėčiau išmesti. Bet kai pradėjau siūlyti naujuosius receptus, kuriuose nėra miltų, pieno ar kiaušinių, pastebėjau dar didesnį skaitytojų susidomėjimą ir palaikymą.
Pastebėjau – lietuviai nori mokytis gyventi sveikiau. Glitimo, pieno produktų dažnai atsisako ir visiškai sveiki žmonės.
– Ar nepasiilgote kokių nors produktų? Pieninio šokolado, kiaušinio ar bandelės ryte?
– Nesu didelė saldumynų gerbėja. Ko iš tiesų trūksta, tai duonos. Skani duona be kvietinių miltų, kiaušinių ir pieno produktų yra neįmanoma. Visus kitus produktus yra kuo pakeisti.
Taip pat pasiilgau laisvės nusipirkti ir suvalgyti ką nors čia ir dabar. Kartais tiesiog nesinori gaminti, bet jau paruošto tinkamo maisto beveik nėra.
– Pakalbėkime ir apie naujo jūsų gyvenimo kainą.
– Neslėpsiu – mano pirkinių krepšelio kaina išaugo maždaug 30–40 procentų. Bet lyginant su tuo, ką gavau, pinigų negaila.
Daug kas manęs gailisi ir sako: Kristina, turbūt tau sunku. O aš sakau: liaukitės, aš dar nė karto nevalgiau to paties patiekalo. Vienintelis dalykas, kurį turėjau padaryti, – paskirti tam laiko, domėtis, netingėti, įsigilinti ir pakeisti senus įpročius.
Kristina pasidalino vienu iš daugybės savo pusryčių receptų.
Pusryčių kokteilis
Greitieji pusryčiai, kurie kaipmat privers pašokti ant kojų. Tiems, kurie mėgsta kavą ir avižas, tikrai patiks.
1 porcijai reikės:
1 banano
120 ml migdolų pieno (arba kitokio mėgstamo)
120 ml stiprios kavos
1/4 stiklinės avižinių dribsnių
1 valgomojo šaukšto agavų sirupo
Paruošiame kavą, atvėsiname. Sudedame visus ingredientus į trintuvą ir sutriname. Jei per tiršta – pilame dar pieno.
