Šių savybių atsikratyti padeda riešutų daiginimas arba mirkymas, kadangi jo metu tirpsta riešutuose esanti fito rūgštis, kuri nėra absorbuojama žarnyne. Deja, ji prisitvirtina prie maistinių medžiagų, kurios dėl šios priežasties negali būti pasisavinamos virškinimo proceso metu.
Riešutų mirkymas taip pat padeda neutralizuoti juose esančius fermentus, o tai taip pat užtikrina normalų virškinimą. Be to, tą patį galima pasakyti ir apie sėklas, kurių, kaip ir riešutų, mirkymas yra ne tik nesudėtingas, bet ir pigus būdas maistą praturtinti mineralinėmis medžiagomis.
Tam, kad riešutai gerai išmirktų, reikia žinoti, kaip tai daryti. Geriausia pasiimti gilesnį indą ir į jį supylus produktus juos nuskalauti, o tada gausiai apsemti tyru ir filtruotu šaltu vandeniu.
Riešutams išmirkus, juos galite valgyti drėgnus arba iš naujo džiovinti. Taikydami pastarąjį metodą užtikrinsite, kad produktai nesupus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko skirtingos riešutų rūšys turėtų būti mirkomos. Pavyzdžiui, graikiniai, pekano, lazdyno ir kedro riešutai vandenyje turėtų mirkti 8 valandas. Migdolai – 12 val., anakardžiai ir linų sėmenys – 6 val., moliūgų sėklos – 7 val., o makadamijos riešutai vandenyje turėtų likti ne ilgiau kaip 4 valandas.
Po kiekvieno išmirkymo riešutus ir sėklas reikėtų iš naujo nuplauti po tekančiu vandeniu.
