Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė savo ruožtu nori papasakoti apie kitokį paradoksą – pristatyti sveikais vadinamus maisto produktus, su sveikumu neturinčius nieko bendra.
Tokius produktus dažnai valgome nesaikingai, nes manome, kad tai sveika!
„Nemanykite, kad valgydami vegetariškus, veganiškus, ekologiškus valgius, turguje pirktus vaisius ar daržoves, būsite sveikesni“, – tikina specialistė ir kviečia šia tema pasidomėti giliau.
10 (ne)sveikų maisto produktų pagal sveikataipalankus.lt įkūrėją Ramintą Bogušienę
1. Vegetariška pica
Manote, kad vegetariška pica sveikesnė nei toji su mėsa, tarkime, garuose virta vištiena? Nieko panašaus, tai ta pati pica, paprastai pagaminta iš rafinuotų miltų, pagardinta druska, riebiais padažais, su žiupsneliu daržovių ir neretai apdegusi. Šis valgis nėra sveikatai palankus. Jame nėra skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų rūgščių, trūksta antioksidantų.
2. Salotos
Užsisakę restorane salotų net nesuabejojate, kad tai sveikatai palankus pasirinkimas. Jei jos tiekiamos be majonezo, abejonių išvis nekyla. Nesvarbu, kad dažnai salotos gaminamos su rafinuotu aliejumi, į jas beriama daug druskos, neretai dedama rafinuoto cukraus.
Kartais salotos maisto saugos ir kokybės atžvilgiu sveikatai nepalankesnės nei, tarkim, miltų gaminiai. Ar žinojote, kad dažnai viešojo maitinimo įstaigose salotos nenuplaunamos? Tokias suvalgę gausite ne tik daržovių – jose galima rasti ir mikrobiologinių teršalų.
3. Veganiškas užkandis
Valgis, persisunkęs riebalais, su dideliu kiekiu cukraus, ne tik neturės reikalingų maistinių medžiagų, bet ir organizmą užterš žalingomis medžiagomis.
Veganizmas negali būti tiesiogiai siejamas su sveikatingumu. Tai toks mitybos būdas, kai tam tikrų maisto produktų atsisakoma dėl etinių priežasčių.
Nebūtinai veganinė mityba yra palanki sveikatai. Kai kurie veganai valgo daug perdirbto maisto, tai yra, rafinuotų miltų, cukraus, druskos, riebalų. Daugelis jų vartojamų maisto produktų yra kepti ir neretai apskrudę ar gruzdinti. Neretam veganui nustatomi sveikatos sutrikimai.
4. Žolelių arbata su medumi
Neretai žmonės cukraus gauna ne tik su maistu, bet ir su gėrimais. Taip jo suvartojama dvigubai ar net trigubai daugiau nei rekomenduojama. Gerdami arbatą su medumi tikime, kad tai sveikatai palanku. Pasaulio sveikatos organizacija pridėtiniu cukrumi vadina ne tik baltąjį rafinuotą, bet ir nerafinuotą cukrų, gliukozės ar fruktozės sirupą, medų, klevų sirupą, melasą ir pan.
Žinoma, pastaruosiuose yra ne tik tuščių kalorijų. Į karštą arbatą įdėję du šaukštelius medaus gausime 10 g cukraus – visos naudingosios medžiagos, esančios šiame bičių produkte, karštyje žūva. Jei tokia arbata geriama tris kartus per dieną, dienos cukraus norma gerokai viršijama. Taigi tokia žolelių arbata nebus sveikatai palanki.
5. Maistas be glitimo
Žinoma, netoleruojantiems glitimo viena rafinuotų kvietinių miltų be glitimo bandelė su cukrumi ir rafinuotais riebalais nesukels sveikatos sutrikimų. Tačiau, tokiu maistu piktnaudžiaujant kiekvieną dieną sveikatos sutrikimų nepavyks išvengti.
Žmonės, toleruojantys glitimą, apskirtai neturėtų jo vengti. Tai nėra sveikatai palankus sprendimas, nes produktai, iš kurių pašalintas glitimas, paprastai yra labiau perdirbti, vadinasi, juose mažiau maistinių medžiagų.
6. Pieno produktai be laktozės
Pieno cukraus laktozės netoleravimas pasireiškia, kai organizmas nesintetina fermento laktazės, kad suvirškintų pieno cukrų laktozę. Tada gali atsirasti nemalonių simptomų, pavyzdžiui, pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas. Alergija, t. y. imuninė organizmo reakcija, pasireiškia dėl piene esančių baltymų. Todėl, jei esate alergiškas, net suvartojęs pieno produktų be laktozės, neigiamos organizmo reakcijos – bėrimo, odos išsausėjimo, gleivių – neišvengsite.
Ar visi turi vengti laktozės? Tikrai ne. Gyvūninių baltymų organizmas turi gauti saikingai, net ir iš pieno produktų. Taip pat dažnai pieno produktuose gausu cukraus (jogurte, pasukose, varškėje, sūreliuose) arba druskos (fermentiniame sūryje, fetoje, varškės sūryje ir kt.).
7. Ekologiškas jogurtas
Ekologiškas ir įprastas saldintas jogurtas. Kuris sveikatai palankesnis? Nereikia tikėtis stebuklo, kai pagrindinė sudedamoji dalis pasterizuotas, homogenizuotas, dezodoruotas pienas, o antra – rafinuotas cukrus, o jo pridėta daugiau nei 10 g/100 gramų jogurto ir nesvarbu, ekologiškas ar įprastas tai jogurtas.
Be to, pagalvokite, kas lieka iš ekologiškumo po perdirbimo, pridėjus cukraus. Ar toks jogurtas sveikatai palankus? Nekalbama apie cukraus rafinavimą ar pieno pasterizavimą. Gal ateityje vietoje ekologiško pieno bus naudojami vien ekologiški pieno milteliai. Juk teisės aktai nedraudžia.
Suprantama, ekologiškų produktų teisės aktai nėra pažeisti. Vartotojai viliojami žaliomis pakuotėmis, žaliais lapeliais ir gamtos vaizdas. O gamtos šiuose produktuose tiek pat, kiek Niujorko centrinėje gatvėje.
Juk ekologiškas maistas gali būti labai kaloringas, daug cukraus, technologinio proceso metu praradęs vertingas maistines medžiagas ar įgijęs kancerogenų. Beje, kiekvienas jogurto indelis neištirtas, ar sintetinių cheminių medžiagų yra, todėl esminių sveikatai palankumo skirtumų tarp ekologiško ir įprasto perdirbto maisto nėra.
8. Javainių batonėlis
Dažnas galvoja, kad šokoladas nėra sveikatai palankus pasirinkimas, o ekologiškas javainių batonėlis – puikus užkandis. Ar skaitėte pastarojo gaminio sudėtį? Dažniausia pirma sudedamoji dalis – cukrus, maltozė, gliukozė, fruktozė ir pan.
Visa tai yra pridėtinis cukrus, kurio rekomenduojama paros norma suaugusiems – 25 g. Neretai vieną 30 g batonėlio trečdalį sudaro cukrus. Nekalbu apie tai, kad grūdinės kultūros dažnai nėra visadalės, o naudojami riebalai yra rafinuoti, o dar blogiau – hidrinti.
9. Avižiniai sausainiai
Užrašas „Avižiniai sausainiai“ mums asocijuojasi su sveikumu. Ar žinote, kad avižiniuose sausainiuose avižų turi būti tik ne mažiau kaip 20 proc. visų grūdų kiekio? Dažniausiai pirma sudedamoji dalis yra rafinuoti kvietiniai miltai, antra cukrus. Jei avižų sausainiuose daugiau nei 20 proc., tai nurodoma kaip išskirtinumas. O kur dar neretai lentynose pirkėjų laukiantys avižiniai sausainiai su žalingais hidrintais riebalais.
10. Džiovinti vaisiai ir riešutai
Šių maisto produktų kaina didelė. Deja, ne visada riešutai ir džiovinti vaisiai būna kokybiški. Pastarieji dažnai būna cukruoti, su rafinuotais riebalais ar net vienu iš 14 pagrindinių alergenų – sieros dioksidu. Kartais net ant cukruotų džiovintų vaisių pakuočių nurodoma, kad tai yra natūralus produktas, nors pirma sudedamoji dalis ne džiovinti vaisiai, bet rafinuotas cukrus.
Vienas iš tokių pavyzdžių cukruoti imbierų gabaliukai. Daugelis juos perka kaip sveikatos šaltinį, o gauna atvirkštinį efektą, nes cukraus 100 g produkto – daugiau nei 70 g.
O kur riešutai, kuriuos prakandę pajuntame kartumą? Paprastai tokį skonį suteikia pelėsis. Jo apkrėsti riešutai – sveikatai nepalankūs.
Taip pat parduotuvėse galima įsigyti riešutų su druska ar kitais maisto priedais. Tokie, nors ir vilioja pirkėjus, žinoma, sveikatai nepalankūs.
„Štai jums įrodymai, – teigia maisto technologė R. Bogušienė, – kad maisto produktų ar patiekalų pavadinimai nesusiję su palankumu sveikatai. Būkime išmintingi vartotojai ir atidžiai skaitykime maisto prekių etiketes.“
