Rengiama nauja vaikų maitinimo organizavimo tvarka. Siekiama, kad vaikų valgiaraščiuose būtų reikalingi ir šiuolaikiški bei sveikatai palankūs patiekalai, nes šalies ugdymo įstaigose kai kurie patiekalai vis dar ruošiami pagal „tarybines“ technologines korteles. Gaminami riebūs padažai, kepama gausiai džiūvėsėliuose apvolioti šniceliai ir kotletai.
Norint patiekti vaikams sveikatai palankių ir šiuolaikiškų patiekalų, yra svarbu ne tik kokybiškos maisto žaliavos, bet ir nauji receptai bei sveikatą tausojančios gamybos technologijos.
SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Algimantas Kranauskas teigė, kad sprendimų ieškota ilgai: rengti susitikimai savivaldybėse, kur dalyvavo mokytojai, mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai.
Tačiau maitinimo organizatoriai sako, kad valstybė jų patirtimi nesinaudoja: jie neįtraukiami į darbo grupes, o pasiūlymai retai sulaukia atgarsio.
Mato problemas
„Jeigu kas nors klaustų mūsų, dėmesį atkreiptume į dvi problemas: tebetaikomą žemiausios kainos kriterijų ir švietimą apie mitybą“, – sako maitinimo paslaugas teikiančios įmonių grupės „Maistas LT“ direktorius Irmantas Norkus.
Savivaldybių rengiamuose vaikų maitinimo organizavimo konkursuose neretai laimėdavo tos įmonės, kurios pateikdavo itin žemą kainą. Kadangi siekta pelno, bet nebuvo galima labai pakelti kainos, kentėjo maisto kokybė.
Padėtį pagerino įvesti privalomieji kokybės reikalavimai: mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai į ugdymo įstaigas turi būti tiekiami aukščiausios rūšies. Kartu rengiamas naujas viešųjų pirkimų sąlygas reglamentuojantis dokumentas, kuris sudarys galimybes savivaldybėms atsižvelgti ne vien į maitinimo kainą, bet ir kokybę.
Pasak „Maistas LT“ vadovo, vaikus maitinančių įmonių optimizmą palaiko ir valstybės institucijų pasisakymai už nuoseklų pilnavertės mitybos įgūdžių ugdymą.
„Prievarta taisyklingos mitybos įpročių neįskiepysi. Bet matau, kad tėvų požiūris į savo ir vaikų mitybą kinta. Šeimose kuriasi valgymo kultūra, o tada ir mes galime padėti tėvams ugdyti sveikus valgymo įpročius.“ – sako I. Norkus.
Viena iš sėkmingiausių pastangų įtraukti tėvus – mokyklose diegiama elektroninė atsiskaitymų sistema. VšĮ „Kretingos maistas“ mokyklose įrengia atsiskaitymo terminalus, mokiniams išdalina korteles, į kurias tėvai perveda pinigus. Valgykloje atsiskaitoma tik kortelėmis – vaikai renkasi iš pilnaverčių patiekalų, o traškučiai, saldūs limonadai ir kiti menkaverčiai produktai lieka „už borto“. Visą informaciją apie vaiko pirkinius, dienos ir savaitės valgiaraščius tėvai gauna prisijungę prie el. sistemos.
Centre – valstybinis kontroliavimas
Dabartinio reguliavimo ašis – valstybinė kontrolė. Ją vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – specialistai tikrina, kaip laikomasi teisės aktų.
Praėjusiais metais VMVT sulaukė 131 skundo dėl maitinimo Lietuvos mokyklose. Dažniausiai skųstasi dėl patiekalų, jiems naudojamų produktų ar žaliavų kokybės, personalo ir maisto tvarkymo patalpų higienos – 19 proc. skundų pasitvirtino. 2014 m. skundų atžvilgiu buvo gerokai „sotesni“: visoje šalyje VMVT užregistravo 827 skundus. 4 iš šių skundų buvo adresuoti „Kretingos maistas“: inspektoriai nustatė netinkamą patiekalo kaloringumą, kitu atveju – mažesnę nei reikalaujama gaminio temperatūrą. Trečias pasitvirtinęs skundas buvo dėl nuplautų, bet nenuskustų morkų, o ketvirtuoju atveju malto kotleto padažas buvo užpiltas tik po pagaminimo.
Sprendimas – investicijos
„Kretingos maistas“ teigimu kelias į geresnę kokybę – per investicijas į žmones ir infrastruktūrą. Daugiau negu 700 įmonės darbuotojų dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, o jų darbo kokybė tikrinama periodišku vidaus auditu.
Net kvalifikuotas kolektyvas negali kompensuoti valgyklų ir virtuvių skurdo. Nemaža dalis mokyklų valgyklų, ypač rajonuose, dėl savo įrangos ir virtuvių būsenos priskirtos rizikos grupei. Kliūtis – ne tik lėšos, bet ir žinios: įrengti tinkamą ventiliacijos sistemą nėra lengva. Negavusios biudžeto lėšų atsinaujinimui, mokyklos stengiasi atsakomybę už virtuvių būklę perkelti maitinimo organizatoriui.
„Maistas LT“ duomenimis, nuo 2001 m. į ugdymo įstaigų virtuvių ir valgyklų remontą investuota virš 7 mln. EUR. Kiek iš viso reikia pinigų, kad būtų modernizuotos visos Lietuvos mokyklų valgyklos aišku nėra, bet specialistai deda viltis būtent į centralizuoto maitinimo organizatorius. Keliami ambicingi tikslai: sukurti ne tik šiuolaikišką vaikų mitybos sistemą, bet ir atnaujinti visas Lietuvos mokyklų valgyklas.
