,Pasak Centro poliklinikos vaikų ligų gydytojos Laimutės Šumskienės, kalbant apie mažylių mitybą reiktų išskirti dvi grupes: vaikus iki 1 metų – kūdikius ir vaikus vyresnius nei 1 metai.
„Natūralu, jog ką tik gimusių kūdikių maistas yra mamos pienas, tik maždaug nuo 6 mėnesių jiems yra įvedamas ir tirštas maistas – košės, kurios gaminamos iš daržovių, kruopų ir mėsos“, – pasakoja specialistė.
Mityba pagal piramidę
Mamos pienu rekomenduojama kūdikius maitinti iki metų laiko. Vėliau vaikai yra maitinami pagal tuos pačius mitybos principus kaip ir suaugę žmonės.
„Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi mūsų kraštui adaptuotą mitybos piramidę. Produktai rikiuojasi prioritetine tvarka: svarbiausia – grūdinės kultūros ir daržovės, po to – pieno ir mėsos produktai, augaliniai riebalai, o sąrašo pabaigoje daugiausiai žalą darantys produktai – gyvulinės kilmės riebalai bei saldumynai, – teigia L.Šumskienė. – Taip, ji skiriasi nuo tarptautinės piramidės. Ją sudarant buvo atsižvelgta į mūsų šalies silpnybes. Viena iš jų – mažas skysčių vartojimas. Saugusio žmogaus paros norma – 8 stiklinės vandens. Taip pat daržovės užima svarbesnę poziciją nei grūdinės kultūros, kadangi daržovės nelabai mėgiamos mūsų šalyje“.
Negalima vaikų auginti be mėsos
Išbraukti mėsą iš savo raciono tampa šiokia tokia mada. O vegetarizmas, veganizmas ir žaliavalgystė sulaukia vis didesnio būrio šalininkų.
Tačiau kaip šie bendraminčiai turėtų auginti savo vaikus – ar į jų mitybą taip pat neįtraukti mėsos?
„Negalima vaikų auginti be mėsos, – kategoriškai sako Centro poliklinikos vaikų ligų gydytoja. – Suaugę žmonės gali mėsą pakeisti kitais produktai, kurie turi tokių pačių medžiagų kaip ir gyvulinės kilmės produktai. Tačiau vaikams nėra jų kuo pakeisti. Mėsoje yra aminorūgščių, B grupės vitaminų, riebaluose tirpių vitaminų, be to, iš mėsos lengviausiai įsisavinama geležis“.
Suaugę žmonės gali vartoti įvairius maisto papildus, egzotiškus maisto produktus, kurių vaikai įprastai nevartoja.
Anot pašnekovės, vaikams nevartojant mėsos šių medžiagų trūkumas labai greitai pasireiškia ir tai gali sukelti negrįžtančius procesus. Vienas iš pavyzdžių – mažakraujystė.
Taip pat L.Šumskienė priduria, jog vegetarių mamų vaikams yra papildomai skiriama vartoti geležį: „Kūdikis geležies atsargas kaupia kepenyse jau nėštumo metu. Šių atsargų jam užtenka iki 5 mėnesių. Būtent dėl to mėsa kaip ir kiti produktai pradedama duoti 6 mėnesį“.
Labai svarbu – kuo šeriami gyvuliai
Ilgametę patirtį turinti gydytoja pastebi, jog vaikai vartoja vis mažiau jautienos ir veršienos. Ją keičia triušiena ir kalakutiena: „Daugėja alergiškų vaikų, o būtent triušiena ir kalakutiena žymiai mažiau alergizuoja ir tinka vartoti alergiškiems vaikams. O taip pat jose yra gausybė geležies“.
L.Šumskienė tikina, jog alergija yra civilizacijos liga. Kūdikiai negimsta alergiški – jie tokiais tampa. O tai nulemia įvairios priežastys – genetika, mityba.
„Labai svarbu, kuo šeriami gyvuliai, iš kurių yra perdirbama mėsa“, – įspėja specialistė.
O būtent kalakutiena išsiskiria iš kitų paukštienos rūšių, nes jos auginimo proceso metu yra naudojama kur kas mažiau antibiotikų ir hormonų, kadangi kalakutai yra daug mažiau atsparūs įvairiems cheminiams junginiams. Todėl gydytoja pataria prioritetą skirti būtent tokiai mėsai.
Be to, palyginus vištieną ir kalakutieną, pastaroji turi žymiai daugiau geležies bei mažiau riebalų.
