Šiemet „Millward Brown“ instituto vykdytos apklausos metu paaiškėjo, kad lietuviai dažniausiai klysta vertindami sulčių kartoninėse pakuotėse sudėtį.
Šalies gyventojų apklausa atskleidė, kad sultys ir glotnučiai laikomi produktais, į kuriuos papildomai dedama konservantų, dažiklių, dirbtinių aromatų, cukraus ar kitų saldiklių. Didžioji dauguma (89 proc.) šalies gyventojų mano, kad į sultis dedama cukraus ar kitų saldiklių, 90 proc. tiki, kad joms pagaminti yra naudojami konservantai. Kad glotnučiuose yra cukraus mano 61 proc., konservantų ar saldiklių – 53 proc., dirbtinių aromatų – 48 proc. šalies gyventojų.
Net 92 proc. respondentų natūraliomis laiko tik šviežiai spaustos sultis. Trečdalio (34 proc.) įsitikinimu, natūralios gali būti ir pasterizuotos sultys. Vos penktadalis natūralioms priskiria iš nektaro arba koncentrato paruoštas sultis, rodo apklausos duomenys. Tuo tarpu, kad glotnučiai yra gaminami tik iš natūralių ingredientų mano 72 proc. šalies gyventojų.
„Daugelis natūraliais produktais laiko tuos, į kuriuos nededama konservantų, dažiklių ir kitų spalvą ar konsistenciją gerinančių medžiagų. Tuo tarpu apklausa apie sultis ir glotnučius, kurie iš tiesų yra natūralūs produktai, rodo, jog šios žinios čia nėra pritaikomos.
Vartotojai nežino, jog pagal ES direktyvą į jokias 100 % sultis negali būti dedama konservantų, dažiklių, dirbtinių aromatų, cukraus ar kitų saldiklių. Šių priedų neturi būti tiek kartoninėje pakuotėje, tiek stiklo ar plastiko taroje laikomose sultyse. Sulčių spalva, skonis ir kvapas turi būti tokie, kaip ir vaisių, iš kurių sultys yra pagamintos“, – mitus griauna gydytoja dietologė Žana Antonova.
Ilgą sulčių stovėjimo laiką nulemia ne konservantų kiekis, bet pasterizacija ar temperatūra gaminant produktą.
„Pagal teisės aktus konservantai negali būti naudojami visose sultyse, parduodamose kartoninėse pakuotėse ar buteliuose. Pasterizacija sunaikina mikroorganizmus ir fermentus, lemiančius produkto gedimą. Hermetiškai sandari pakuotė apsaugo nuo antrinės taršos“ – sakė Ž.Antonova.
Ji priminė, kad pasterizacija – tai natūralus sulčių apdorojimo procesas, panašus į tą, kurį naudojame namuose ruošdami uogienes žiemai. Pasterizacijos procesas nesunaikina sultyse ir glotnučiuose esančių maistinių naudingųjų medžiagų ir vitaminų, nes jis trunka labai trumpai – tai leidžia padaryti šiuolaikinės technologijos.
Anot dietologės, sultys gali būti tinkamas užkandis net besilaikantiems dietos. 100 % sultyse ar glotnučiuose vyrauja natūralus vaisiuose esantis cukrus, todėl jų kaloringumas yra panašus, kaip vaisiaus ar daržovės, iš kurių sultys yra pagamintos.
Pavyzdžiui, 100 g natūralių apelsinų yra apie 45 kcal, o 100 ml apelsinų sulčių – taip pat apie 45 kilokalorijas. Ir kitų sulčių 100 ml energetinė vertė paprastai siekia apie 40 – 50 kalorijų.
