Maisto pramonėje naudojama daugybė priedų, kurie kelias savaites padeda išsaugoti šviežią maisto produktų išvaizdą, leidžia pakeisti įprastas patiekalų sudedamąsias dalis pigesnėmis, o specialiomis cheminėmis medžiagomis skonį ir kvapą padaryti dar intensyvesniu.
„The Guardian“ žurnalistė Joanna Blythman padarė slaptą tyrimą ir, patekusi į maisto gamintojams skirtą mugę, nustatė, kodėl vaisių salotos nėra tai, kas atrodo.
Pyragas be kiaušinių ir sviesto
„Saulėtą ir šaltą 2013 metų lapkričio vakarą patekau į tamsią, nykią erdvę Frankfurte, panašiai, kaip filme „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ („Blade Runner“). Ten patekau slapta, tam, kad sudalyvaučiau kasmetinėje mugėje, pavadintoje „Food Ingredients“ (liet. „Maisto sudedamosios dalys“). Šioje trijų dienų parodoje susirenka visi svarbiausi pasaulio maisto sudedamųjų dalių tiekėjai, platintojai ir pirkėjai“, – rašo žurnalistė J.Blythman.
2011 metais, kai paroda vyko Paryžiuje, joje dalyvavo 23 tūkst. dalyvių iš 154 šalių. Visų kartu perkamoji galia buvo 4 milijardai eurų.
Šis renginys yra panašiausias į maisto gamintojų ginklų mugę. Jis nėra viešas. Visi, kurie stengiasi ten užsiregistruoti, turi įrodyti, kad dirba maisto pramonėje. Žurnalistė pasinaudojo padirbta indentifikacine kortele.
Nors įprastai daugumos maisto parodų dalyviai primygtinai siūlo paragauti savo gaminamą produkciją, šioje parodoje nebuvo daug valgomų dalykų. Tai, ką siūlė, buvo ne tai, kas atrodė sudėta į įvairius indus.
Canapé stiliaus balto sūrio kubeliai, apibarstyti žolelėmis ir prieskoniais, su bistro stiliaus prierašu „Feta sūris su Glucono-Delta-Lactone“ („ciklinis gliukono rūgšties esteris“, kuris prailgina produkto galiojimą).
Kepinių virtuvės vadovas, vilkintis švytinčia balta uniforma, gyvai demonstravo mažus kepinių pavyzdžius susirinkusiems pirkėjams. Jo širdelių ir deimanto formos pyragai buvo papuošti tiksliomis kopijomis biskvitų, blizgių vaisinių drebučių, kremo ir šokolado sluoksnių – tuo, ką įprastai matome prekybos centrų vitrinose.
Bet viskas buvo pagaminta nenaudojant kiaušinių, sviesto ar kremo. Jie buvo pakeisti bulvių baltymų izoliatu. Ši revoliucinė sudedamoji dalis sukuria „formą, tekstūrą, stabilumą ir jausmą burnoje“, kurio tikimės iš tradiciškai paruoštų pyragų, tik yra pigesnė.
Toks daugumos parodoje demonstruotų gaminių tikslas – tai kas, kas rinkodaros žinutes padaro suprantamas. Produktas, pavadintas „Butter Buds“, jo gamintojų apibūdinamas kaip: „enzimais modifikuota, sviesto skonio kapsulė, kuri turi 400 kartų stipresnį skonį, nei sviestas“.
Bendra mintis yra tokia: „technologijoms susitikus su gamta, jūs sutaupote.“
Kad pomidorų padažas blizgėtų
Parodos dalyvių pristatymai atrodo kaip meninės instaliacijos: tviskančios stiklo lentynos, apšviestos iš galo, siekiant išryškinti milžiniškus buteliukus su skysčiais, kurie yra tokių ryškių spalvų, kad net atrodo neoniniai.
Lėkštės su į piramidės formą sudėtais skirtingais milteliais, sukrautais ant elegantiško stalo iš akrilo stiklo su paslaptingais užrašais, tokiais, kaip „tekstūrinis sojos baltymas: smulkinto kumpio spalvos“.
Gamintojams, kuriems reikia, kad jų pomidorų padažas būtų pakankamai tirštas, kad neištekėtų iš plastikinės pakuotės, ir būtų truputį blizgus, tam, kad neatrodytų matinis ir senas, kelias dienas pastovėjęs šaldytuve – tuos pranašumus siūlė „Microlys“. Jų produktas – tai nebrangus stipriklis, suteikiantis „blizgų, švelnų paviršių ir aukštą klampumą“.
Arba „Pulpiz“įmonės, „Tate & Lyle’s“ pomidorų „minkštimo pratęsėjas“. Jis pagamintas iš modifikuoto krakmolo ir pomidorų padažui suteikia malonią išvaizdą, panašią į vien iš pomidorų pagamintą masę, bet naudojat 25 proc. mažiau pomidorų pastos.
Nuo maisto iki klijų
Įmonių, dalyvaujančių „Food Ingredients“ parodoje, produktų pasiūlymų sąrašas buvo stebinantis. Hamburge įsikūrusi kompanija „Omya“ save apibūdino kaip „pagrindinį pasaulinį chemijos medžiagų tiekėją ir pramoninių medžiagų gamintoją“, aprūpinantį maisto, gyvūnų maisto, tepalų chemikalų, kosmetikos, valiklių, ploviklių, popieriaus, klijų, statybos, plastiko ir chemijos pramonės rinkas.
Frankfurte „Omya“ pardavinėjo granuliuotus svogūnų miltelius – mononatrio glutamatą ir fosforo rūgštį. Didelėms įmonėms, tokioms, kaip ši, maisto perdirbimas yra tiesiog dar vienas pelno šaltinių. Jie nejaučia disonanso tiekdami sudedamąsias dalis ne tik maistui, bet ir ir musių nuodų purškikliams, automobilių dažų apsauginiam sluoksniui, dažams ar klijams.
Konferencija – įprasta teritorija žmonėms, kurių natūrali aplinka darbo yra laboratorija ir gamykla, ne virtuvė, ferma ar laukai. Žmonėms, kurie dalijasi požiūriu, kad viską, ką gali duoti gamta, žmonės gali padaryti geriau ir pelningiau.
Kodėl salotos atrodo šviežios?
Pavargusi po kelias valandas trukusio vaikščiojimo mugėje ir sau neįprastai nejausdama alkio, žurnalistė rado prieglaudą prie stendo, demonstruojančio supjaustytus vaisius ir daržoves. Pamatyti kažką natūralaus, kažką lengvai atpažįstamo, kaip maistas, jai buvo geras jausmas.
Tačiau kodėl prie vaisių buvo surašytos kelių savaičių senumo datos? Kaip „Agricoat“ pardavėjas paaiškino, jie išmirkyti viename iš įmonėje gaminamų tirpalų „NatureSeal“, kuris, kadangi turėjo citrinos rūgšties kartu su kitomis neįvardintomis sudedamosiomis dalimis, prailgino vaisių gyvavimo lentynoje laiką iki 21 dienos.
Tokiu būdu apdorotos morkos nepabąla, išsiduodamos, kad yra senos, supjaustyti obuoliai neparuduoja, kriaušės nepasidaro peršviečiamos, melionai neišskiria drėgmės, o kiviai nesuzmenka į košę. Salotos, pamirkytos „NatureSeal“, atrodo šviežios ir natūralios.
Pardavėjui šis pristatymas buvo technikos triumfas. Tai palaima prižiūrėtojams, kuriems nereikės išmesti nemažo kiekio neparduoto maisto. Dar viena nauda: „NaturalSeal“ yra pristatomas, kaip maisto apdirbimo pagalbininkas, o ne sudedamoji dalis, tad nebūtina jo minėti etiketėje, nėra būtinybės klientams sakyti, kad jų valgomos „šviežios“ vaisių salotos yra savaičių senumo.
„Kažkaip negalėjau užsikrėsti pardavėjo entuziazmu. Ar aš jau valgiau taip apdirbtų „šviežių“ salotų? Gal tokių nusipirkau gatvės kioske ar viešbučio pusryčių bare?
Supratau, kad, nors niekada sąmoningai nevalgau maisto su sau nepažįstamomis dalimis, greičiausiai suvartoju daug „nuostabių“ produktų, kurie čia buvo demonstruojami. Per kelerius pastaruosius metus jie lėtai ir kūrybingai buvo įdiegti į mūsų maistą, kurį dauguma mūsų valgome kasdien kavinėse, valgyklose, aludėse, viešbučiuose, restoranuose ir pirkdami maistą išsinešti“, – rašė J.Blythman.
Nuo maisto priedų nepabėgsime
Jūs gal galite pamanyti, kad per daug lengva pasipriešinti pagundai suvalgyti skrudintą kalakutienos šlaunelę, pusfabrikačių, minkštos paprastos baltos duonos riekę ar išgerti vaisvandenių. Galite net tikrinti etiketėse, ar jose nėra „E“, ar kitų keistai skambančių sudedamųjų dalių, nevartoti daugumos akivaizdžiai perdirbtų maisto produktų.
Tačiau vis tiek sunkiai išvengsite vieno iš 6 tūkstančių maisto priedų: skonio stipriklių, blizgiklių, gerintojų, baliklių ir dar daug to, ko patyliukais pridedama į mūsų maistą.
Pasirinkdami brangesnio rūkyto kumpio ir saliamio, „amatininkų“ pagamintos raugo tešlos duonos, „tradicinio“ ilgiau išlaikyto čederio sūrio, prabangiųjų belgiškų šokoladų, kokybiškų kavų ar stebuklingų probiotinių gėrimų, neįtartinai atrodančių kepimo aliejaus butelių mes daug dažiau susiduriame su maisto priedais, nei įsivaizduojame.
Bandant kasti giliau teko susidurti su tylos siena. Mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį didžiosios maisto gaminimo įmonės apie tai nešnekėjo, slėpdamosi už komercinės paslapties uždangos, teikdamos, kad negali atskleisti receptų dėl konkurencijos.
Jie bendravimą su žurnalistais ar vartotojais palieka maisto pardavėjams. O šie pateikia paviršutinišką, daugiausia neesminę medžiagą. Į daugumą atkakliausių klausimų gaunamas paruoštas atsakymas vartotojams iš korporacijų pagrindinių būstinių.
Jie į klausimus atsako bendromis frazėmis, tokiomis kaip: „Kiekviena šio produkto sudedamoji dalis patvirtina kokybę užtikrinančius standartus, ES reglamentus, papildomus protokolus, atitinkančius griežčiausius tarptautinius reikalavimus, ir mūsų pačių aukštus kokybės standartus.“
Parengė Giedrė Balčiūtė
