Australijos ir JAV tyrėjų grupė, vadovaujama profesoriaus Lian-Dar
Hwang'o nusprendė išsiaiškinti, nuo ko priklauso saldumynų skonio
suvokimas. Išsamūs mokslininkų darbo rezultatai išdėstyti žurnale „Twin
Research and Human Genetics“.
Tyrime dalyvavo 243 poros monozigotinių ir 452 poros heterozigotinių
dvynių, taip pat 511 žmonių, kurie neturi nei brolių, nei seserų.
Kiekvienam dalyviui buvo siūloma paragauti keturių saldžių medžiagų:
gliukozės, fruktozės, aspartamo (dirbtinis saldiklis, žinomas kaip
maistinis priedas E951), o taip pat natūralaus saldiklio – citrozės.
Mokslininkai ypatingą dėmesį atkreipė į tai, ar saldaus skonio suvokimas
priklauso nuo žmogaus genų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad genetika tikrai turi įtakos tam, kai priimame saldumą.
Tai, kad vienas ir tas pats tortas ar pasaldinta stiklinė arbatos vienam
žmogui gali pasirodyti per saldūs, o kitam – nepakankamai, lemia būtent
genai. Be to, paaiškėjo, kad natūralių saldžių medžiagų – gliukozės ir
fruktozės ir jų dirbtinių pakaitalų suvokimas taip pat priklauso nuo genetikos.
Tyrimo rezultatai paaiškino, kodėl su amžiumi žmones labiau traukia
saldus maistas ir gėrimai: kasmet saldumo pojūtis sumažėja
2–5 proc., todėl norisi užpildyti šį savotišką vakuumą, ir suvalgoma daugiau saldumynų.
Niujorko valstijos Bafalo universiteto amerikiečių mokslininkų grupė,
vadovaujama Catherine Madler, išsiaiškino, kad saldaus skonio
suvokimas priklauso ir dar nuo vieno veiksnio – žmogaus svorio. Su
išsamiomis tyrėjų išvadomis galima susipažinti žurnale „PLoS ONE“.
Mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis: 25 buvo normalaus
svorio, o 25 kentėjo dėl nutukimo, kurį nulėmė nesubalansuota mityba.
Paaiškėjo, kad pernelyg storiems graužikams būdingas skonio receptorių,
atsakingų už saldumo suvokimą, mažėjimas, o likę receptoriai dirba blogiau.
Kol kas tyrėjai negali pasakyti, kodėl taip vyksta, bet jų atlikto
tyrimo rezultatai perša gana aiškią išvadą. Dėl antsvorio
žmogus patenka į užburtą ratą, kuris jam trukdo sulieknėti: prastėjantis
saldaus skonio suvokimas neleidžia sumažinti saldumynų vartojimo.
Prie šių tyrimo rezultatų pridėjus profesoriaus Lian-Dar Hwang'o
vadovaujamos grupės išvadas, tampa aišku: pakeisti savo mitybą
ir sumažinti cukraus kiekį gali tik labai stiprūs, valingi žmonės,
sugebantys atsispirti prigimčiai ir kitiems organizme
vykstantiems fiziologiniams pokyčiams.
Beje, genetika nulemia ne tik saldaus skonio suvokimą.
Ankstesni tyrimai parodė, kad Rytų Afrikos populiacijos maždaug prieš 1,1 milijono metų buvo apdovanotos
gebėjimu jausti kartų skonį – tai tapo svarbiu evoliucijos žingsniu.
Tai išaiškino Pensilvanijos universiteto tyrėjų grupė, vadovaujama
Michaelo Campbello. Mokslininkų straipsnis buvo išspausdintas žurnale
„Molecular Biology and Evolution“.
Autorių nuomone, kartaus skonio suvokimas padėjo žmogui geriau atskirti
nuodingus ar sugedusius produktus – juk gana dažnai
kartokas skonis yra savotiškas signalas, kad augalas netinkamas vartoti.
Parengė Ona Kacėnaitė
