1. Mėsoje yra geros geležies.
Geležis padeda organizmui gaminti du gyvybei palaikyti būtinus baltymus – hemoglobiną ir mioglobiną. Hemoglobinas perneša deguonį į ląsteles, o raumenų ląstelėse esantis mioglobinas jį priima ir naudoja, rašo businessinsider.com.
Daržovėse irgi yra geležies, bet ji ne tokia pati, kaip ta, kuri randama mėsoje. Organizmui sunkiau įsisavinti augalinės kilmės geležį.
Špinatuose, kurie laikomi daugiausiai geležies turinčia daržove, jos iš tikrųjų nėra tiek daug.
Gerosios geležies rūšies gausu raudonoje mėsoje, kiaulienoje, paukštienoje ir žuvyje.
2. Tik mėsoje yra vitamino B12.
Vitaminas B12 nėra randamas augalinės kilmės produktuose. Jis neleidžia išsivystyti mažakraujystei, padeda nervų ir kraujo ląstelėms normaliai funkcionuoti. Moterims šio vitamino reikia daugiau, nei vyrams.
Jo trūkumo simptomai gana baisūs – primena Alzheimerio ligą ir išsėtinę sklerozę.
Jaučio kepenys ir moliuskai – geriausi vitamino B12 šaltiniai. Nors jo yra visuose multivitaminuose, yra tyrimų, kurie teigia, kad vitaminai gali būti beverčiai. Maisto medžiagų geriau gauti kartu su maistu, o ne iš tablečių.
3. Mėsa padėjo išsivystyti smegenims.
Mūsų protėviai dažniausiai valgė vaisius, riešutus ir šaknis – tokiuose produktuose mažai kalorijų. Homo habilis vadinama rūšis valgė daug skaidulų turintį maistą, kurį sunku suvirškinti.
Būtent dėl šios priežasties dauguma energijos buvo skiriama virškinimo procesui, o ne smegenų darbui.
Kai žmogus ėmė valgyti mėsą, jo žarnynas sutrumpėjo, o smegenys ėmė gauti daugiau energijos. Jos padidėjo, o rūšis tapo daug protingesnė.
Jei ne šie pasikeitimai, tikriausiai žmonija nebūtų sukūrusi modernių technologijų ir įvairių patogumų.
4. Virškinamasis traktas – visaėdžių.
Dauguma pasisakančiųjų už žaliavalgystę teigia, kad žmogus iš tikrųjų yra žolėdis padaras ir neturėtų valgyti mėsos. Tačiau žmogaus anatomija rodo, jog esame visaėdžiai.
Beveik visi žolėdžiai, pavyzdžiui karvės, skrandyje turi dalį, kurioje mikrobai padeda virškinti augalus. Žmonės to neturi.
Žmonės turi ir krūminius, ir iltinius dantis – tiesa, pastarieji nėra tokie patys, kaip plėšrių žvėrių, bet jie tarnavo pagal paskirtį, kai neturėjome peilių ir šakučių.
Virškinimui svarbesnis ne žarnyno ilgis, bet jo paviršiaus plotas. Žolėdžiams reikia didesnių virškinimo organų, kad galėtų gauti daugiau energijos, o mėsėdžių virškinamasis traktas gana neilgas. Žmogaus žarnynas yra vidutinio ilgumo.
5. Mėsėdžiai taip pat paiso etikos normų.
Mėsos pramonė pagarsėjusi žiauriu elgesiu su gyvūnais, tačiau pirkėjas gali rinktis, ką valgyti.
Galima pirkti laisvėje, ekologiškai augintų vištų kiaušinius bei žole šertų galvijų mėsą – tiesa, tai gali kainuoti daugiau.
Be to, yra įrodymų, kad ir vegetariško maisto auginimas kenkia gamtai. Stevenas Davisas, mokslininkas iš Oregono universiteto JAV, atrado, kad dėl traktorių bei laukų arimo žūva daugybė triušių, pelių ir kitų gyvūnėlių.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
