Ciberžolė – mikroelementų lobynas: jodas, fosforas, geležis, vitaminai.
Būtent dėl to ciberžolė jau seniai buvo vartojama kinų ir ajurvedos
medicinoje. Visose Rytų šalyse šis prieskonis iki šiol
mėgaujasi didžiule pagarba.
Pagrindinis aktyvusis ciberžolės komponentas – kurkuminas. Jis turi priešuždegiminio poveikio, veikia kaip antioksidantas, tai yra, atitolina ligas ir senėjimą, gerina smegenų veiklą ir stabdo jų ligas, mažina širdies ligų riziką, o pastaruoju metu atliekama itin daug tyrimų vėžio gydymo srityje.
Ši medžiaga padėjo ir sergantiesiems artritu ar depresija.
Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, jog ciberžolės sudėtyje esantis
kurkuminas padeda kepenims gaminti fermentus, kurie „atsakingi“ už
kancerogenų pašalinimą iš organizmo.
Nepaisant tokio plataus poveikio spektro, ciberžolę reikia vartoti
atsargiai. Pavyzdžiui, šiuo geltonu prieskoniu nereikėtų gardinti maisto, kai yra kokios nors ligos paūmėjimas.
Šį prieskonį reikėtų riboti nėščiosioms, nes jis gali padidinti gimdos
tonusą ir tiems, kas gydosi vaistiniais preparatais, nes ciberžolė
sustiprina jų poveikį.
Žinant, kad ciberžolės šaknis vartojama kraujui skystinti, jos
jokiu būdu negalima vartoti su antikoaguliantais, – chemine medžiaga,
kuri stabdo kraujo krešėjimą.
Ciberžolės jokiu būdu negalima maišyti su vaistažolėmis ir prieskoniais,
jei jų poveikis nėra žinomas.
Ciberžole patariama gardinti mėgstamus patiekalus: sriubas,
garnyrus ir net salotas.
Parengė Ona Kacėnaitė
