Tačiau ir jose asortimentas specialių poreikių žmonėms – neturintiems laktozę skaidančio fermento, sergantiems celiakija ir kt. – kol kas nėra pakankamas.
„Pasaulyje šio fermento neturi apie 70 procentų suaugusių žmonių, maisto su gliutenu netoleravimas kamuoja apie 1 proc. visos populiacijos, o alerginėmis ligomis, bendrąja prasme, bent jau Europoje serga net 150 milijonų, –statistinius duomenis vardija dešimtmetį sveiką gyvenimo būdą propaguojantis Andrius Samaitis, Ekologiškų produktų asociacijos (EPA) pirmininkas ir parduotuvių „Biosala“ įkūrėjas. – Šie grėsmingi skaičiai ne tik rodo alergijos, kaip civilizacijos ligos, paplitimą, bet ir leidžia suprasti, kiek žmonių apsunkinamas kasdienis gyvenimas.“
Anot A. Samaičio, nėra taip paprasta įgyvendinti ir gydytojų alergologų siūlymus vengti kontakto su alergenu.
„Rinką užplūdusi produkcija su užrašais „Eko“, „Bio“, „be E“, „be konservantų“ nebūtinai yra tinkama įvairiems alergenams jautriems žmonėms, bet jie dažnai negali visko išsiaiškinti, nes ant pakuočių neranda išsamių aprašymų. Dar sudėtingiau tokiems žmonėms viešojo maitinimo įstaigose – sužinoti, kokie ingredientai įeina į patiekalo sudėtį, dažniausiai tampa neįmanoma misija. Taigi, alergiškas žmogus arba turi turėti atitinkamų žinių, kad nepasiklystų pasiūlos jūroje, arba rinktis tik specializuotas parduotuves ir restoranus“, – pastebi A. Samaitis.
Jo teigimu, nors po truputį ir atsiranda specializuotų sveiko maisto restoranų, ne tik deklaruojančių, bet ir realiai vengiančių įvairių priedų bei konservantų prikimštų maisto produktų, taip pat perkančių daržoves iš ūkininkų, bet specialių patiekalų, pavyzdžiui, be gliuteno, jie vis dar nesiūlo.
“Taigi, kol rinka atkreips dėmesį ir į alergiškus žmones, jie turės tenkintis namuose gamintu maistu, o produktų ieškoti specializuotose parduotuvėse, – sako A. Samaitis. – Tokių parduotuvių įkūrėjai jau po truputį reaguoja ir keičia asortimentą, kad didžiąją jo dalį sudarytų produktai alergiškiems žmonėms. Jie atsižvelgia į specialių poreikių pirkėjus – alergiškus, netoleruojančius laktozės, glitimo ir kitų medžiagų, – ir siūlome ne po vieną rūšį jiems tinkamų produktų.“
Pasak A. Samaičio, alergijos kamuojami žmonės galėtų rasti sau tinkamų maisto produktų ir prekybos centruose, jei tiksliai žinotų, kokia produkto sudedamoji dalis sukelia alergiją.
„Mūsų šalyje galiojantys reglamentai nurodo, jog alergenų ir netoleravimą sukeliančių medžiagų pavadinimai ant produkto pakuotės turi būti specialiai pabrėžiami, pateikiant juos taip, kad aiškiai išsiskirtų iš kitų sudedamųjų dalių sąrašo, pavyzdžiui, tam tikru šriftu, stiliumi arba fono spalva“, – aiškina A. Samaitis.
Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija, atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, prognozuoja, kad per 10-15 metų daugiau nei pusę Europos gyventojų kamuos alerginės ligos. Spėjama, kad sergančiųjų skaičius išaugs iki 250 mln., todėl tai gali tapti pandeminio masto problema.
