Klaipėdos botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Liuda Razmuvienė ragina pavasarį nesnausti ir pasinaudoti šio metų laiko turtais. Juk galvas jau kelia pirmieji vaistiniai augalai bei žolės.
Iki soties žalumynų
Šis mėnuo yra itin tinkamas ne tik pirmosioms vaistažolėms rinkti, bet ir geriausias metas iki soties atsivalgyti sveikųjų skanumynų.
„Žalius lapelius jau leidžia tikroji kiaulpienė. Kol lapai jauni, neperaugę, labai gerai juos dėti į salotas. Šalia tiks ir dar švieži didžiųjų dilgėlių lapai bei jauna garšva. Atsivalgykime šių trijų pagrindinių augalų – jie puikiai dera su ridikėliais bei pirktinėmis salotomis. O naudos iš šių natūralių augalų daugiau, negu salotose – tai tikras vitaminų šaltinis. Ypač kiaulpienių lapai“, – teigė L. Razmuvienė.
Kol tam tinkamas laikas, kiaulpienių, dilgėlių bei garšvų reikia atsivalgyti šviežių. Puiku, jei šių augalų pavyks pasidžiovinti – bus sveikatą gerinanti arbata tuomet, kai žalumynų jau nebus.
L. Razmuvienė pati kasmet stengiasi nepražiopsoti kiaulpienių žydėjimo meto. Atidžius skatina būti ir kolegas – sako, jog ryškiai geltonuose kiaulpienių žieduose slypi tikri stebuklai.
„Kiaulpienių žiedų nauda įrodyta. Patarimas toks: 10–12 dienų iš eiles kasdien suvalgykite po 10 kiaulpienių žiedų. Šviežių, žalių – jei norisi, galima sudėti į salotas, suvalgyti užkandant medumi ar vienus. Geriausiai žiedus sukramsnoti ryte“, – atskleidė L.Razmuvienė.
Šis ritualas organizmui suteiks ne tik visų būtiniausių vitaminų, bet ir išvalys kepenis – atsikratysite visų nereikalingų ir nuodingų medžiagų.
„Po tokių pusryčių visus metus nereikalingas joks aliejai, valymas greipfrutais ir panašiai. Žiedų galima susidžiovinti arbatai, tačiau naudingiausi jie žali. Pats laikas kasti ir kiaulpienių šaknis. Jos taip pat gerai valo kepenis, tik jas sunku iškasti ir natūraliai išdžiovinti“, – pažymėjo L. Razmuvienė.
Iki kiaulpienėms pražystant galvą kelia šalpusniai. Šis augalas nuo seno žinomas kaip geras pagalbininkas kosint, peršalus. Jų savo vaistinėlėje reikėtų turėti. Tik svarbu neperdozuoti.
„Neseniai buvo įrodyta, kad šalpusniuose yra pavojingų medžiagų alkaloidų. Svarbiausia arbatos negerti dideliais kiekiais – pusė stiklinės per dieną kosint tikrai nepakenks“, – užtikrino L. Razmuvienė.
Siekiantiems geresnės sveikatos derėtų atkreipti dėmesį ir į medžius bei krūmus. Vos tik iš pumpuro besiveržiantys beržų lapai – kupini gamtos jėgos bei pačių geriausių medžiagų. Šviežius beržų lapus galima maišyti su dilgėlėmis, valgyti šviežius arba džiovinti. Didelių galių pilni ir juodųjų serbentų pumpurai – tinkamiausi su vos tik besikalančiu lapu.
„Tokiuose pumpuruose slypi pati jėga bei geriausias skonis. Nepražiopsoti reikia ir pirmųjų žemuogių lapų, kurie valo organizmą bei meškinio česnako. Šis tinkamiausias taip pat kol jaunas“, – kalbėjo L. Razmuvienė.
Gėrybės darže
Tikros brangenybės auga ir daržuose. Tik juose reikia nepatingėti paberti tinkamų prieskoninių-vaistinių augalų sėklų.
Dabar jau po truputį kalasi kalninis dašis, juozažolė, mėtos, šantra – moterų žolė, katžolė, darželinė žiomenė.
„Visų šių augalų arbatos yra naudingos, tinka gerti šviežiai plikytas, puiku susidžiovinti žiemai. Ne tik kaip prieskonis, bet kaip vaistas tarnauja rozmarinas, mairūnas, čiobrelis. Gerai darže turėti ežiuolės, šalavijo“, – naudingiausius daržo augalus vardino L. Razmuvienė.
Pasak jos, balandis pats metas sodinti bazilikus – šis prieskonis aktyvina žarnyno veiklą.
„Bazilikų yra įvairiausių rūšių, kaip ir mėtų – pastarųjų sode turime 17 skirtingų. Bendraujame su įvairiais pasaulio botanikos sodais, užsisakome sėklų iš viso pasaulio – įdomu stebėti mums neįprastus, dar neišpopuliarėjusius augalus. Norisi apie visa tai pasakoti, norisi, kad žmonės pažintų augalus. Todėl visus labai kviečiu į sodą atvykti gegužės 15 dieną – vyks nemokamas renginys „Augalų žavadienis“. Esame parengę programas vaikams, suaugusiems“, – būsimu renginiu džiaugėsi L. Razmuvienė.
Ji priminė, kad geriant bet kokią žolelių arbatą labai svarbu skirti laiko sau – geriausia, kai vaistažolės traukinamos 10-15 minučių ir tik tada skanaujamos.
Klaipėdos botanikos sode auga keturios skirtingos augalų kolekcijos – lapuočių medžių bei krūmų, spygliuočių, daugiamečių gėlių, vaistinių augalų bei prieskonių.
Vien vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijoje galima pamatyti 62 šeimų, 184 genčių, 303 rūšių, 14 formų augalų.
