Kuo nusipelnė L. Pasteuras?
Sulčių atsiradimo pradžia galima laikyti laikus prieš daugiau kaip 200 metų, kai Louisas Pasteuras atrado pasterizacijos metodą. Iki tol žmonės mokėjo spausti sultis tik iš vynuogių, tačiau jos būdavo naudojamos vyno gamybai. Kaip išspaustas sultis išlaikyti, kad jos neimtų rūgti, buvo paslaptis. Po L. Pasteuro išradimo viskas pasikeitė, ir dabar galime mėgautis gausybe įvairių sulčių rūšių.
Kaip pasakojo Lietuvoje neseniai viešėjusi Vokietijos kompanijos „Rabenhorst“ atstovė Natalia Heynen, pasterizacija ir šiandien yra vienas svarbiausių etapų gaminant kokybiškas ir sveikas sultis. Ši jau daugiau kaip du šimtmečius įvairias sultis gaminanti kompanija yra ištobulinusi unikalų pasterizacijos metodą – sultys apie 15 sekundžių palaikomos 80–90 laipsnių temperatūroje, o tuomet staigiai atšaldomos.
„Kai kurie gamintojai sultis laiko gerokai aukštesnėje temperatūroje ir ilgiau. Taip norima įsitikinti, kad tikrai žus visi nereikalingi mikroorganizmai. Tačiau tuomet prarandamos ir visos naudingosios medžiagos, o sultys tampa eiliniu gėrimu“, – sakė N. Heynen.
Nuolat ieško ko nors naujo
Pasak jos, pasterizacija prieš 200 metų buvo svarbus atradimas ir reikšminga naujovė. Tačiau ir dabar sulčių gamybos srityje naujovių netrūksta – nuolat ieškoma būdų, kad sultys taptų dar skanesnės ir sveikesnės, tiriamos sultinių augalų savybės, naudojamasi laboratorijų paslaugomis.
„Didelė dalis mūsų kompanijos sulčių Vokietijoje parduodamos vaistinėse. Tai reiškia, kad jos turi būti sveikos ir naudingos mūsų organizmui. Todėl šios srities tyrimams negailime nei laiko, nei lėšų, ieškome vaisių ir uogų, kurių teigiamos savybės atsiskleistų geriausiai“, – teigė įmonės atstovė.
Pavyzdžiui, visi žino, kad spanguolių sultys padeda sergantiems šlapimo takų ligomis. Tačiau iš tiesų gydomųjų savybių turi ne visos spanguolės. Todėl tie gamintojai, kurie nori, kad sultys būtų ne tik skanios, bet ir sveikos, ieškos tik pačių geriausių uogų.
„Rabenhorst“ visas spanguoles vežasi iš vieno Šiaurės Amerikos regiono, nes ten augančios uogos turi daugiausiai gydomųjų medžiagų. Beje, šios spanguolės ir skinamos unikaliu būdu – spanguolynai užliejami vandeniu, tuomet uogos iškyla į paviršių ir yra surenkamos specialiu tinklu.
Sveikatai stiprinti – sultys su priedais
Nors specialistai itin griežtai kontroliuoja, kad sultyse išliktų kuo daugiau naudingųjų medžiagų, į kai kurias jų papildomai dedama geležies ar vitaminų. Kaip pasakojo N. Heynen, geležies į sultis papildomai pradėta dėti ne siekiant nustebinti vartotojus, o iš būtinybės.
„Kaip žinome, pokario metai buvo labai sunkūs, trūko maisto, ypač mėsos, kuri yra pagrindinis geležies šaltinis. Labiausiai geležies trūko vaikams ir besilaukiančioms moterims, todėl geležis buvo pradėta dėti į sultis“, – sakė N. Heynen.
Geležies gliukonatą galima išgauti iš vynuogių cukraus specialiu oksidacijos būdu. Tuomet jis maišomas su įvairiomis sultimis, atidžiai prižiūrint, kad neišryškėtų geležies skonis. Tad specialiose nėščiosioms ar vaikams skirtose sultyse papildomas geležies skonis visiškai nejuntamas.
Specialios sultys – „Berlinalės“ festivaliui
Taigi per vos daugiau nei du amžius siekiančią savo istoriją sultys „nuėjo“ ilgą kelią – nuo nealkoholinio vynuogių gėrimo iki daugybę skirtingų skonių ir paskirčių turinčio maisto.
Dabar tirštas daržovių sultis geriame, kai norime greitai numalšinti alkio jausmą, saldžias ananasų ar mangų sultis skanaujame kaip desertą, o mėlynių, granatų ar spanguolių sultis vartojame organizmui stiprinti.
O ar sultys gali pakeisti šampaną? Taip! Pasaulyje yra viena vieta, kur būtent taip ir įvyksta.
Kasmet į „Berlinalės“ kino festivalį susirenkantys garsiausi kino kūrėjai specialių priėmimų metu gurkšnoja ne šampaną, o būtent sultis. Kodėl jas?
Todėl, kad „Berlinalės“ vadovas Dieteris Kosslickas yra didelis sulčių mėgėjas. Jo pageidavimu kasmet festivaliui yra sukuriamos specialios sultys, kuriomis ir vaišinamos garsiausios kino pasaulio žvaigždės.
