Šeimos tėvas – 57-erių Joe tinklaraščiui eatmeatdrinkwater.wordpress.com davė interviu, kuriame atskleidė savo neįprasto gyvenimo ypatumus.
– Kodėl nusprendėte taip maitintis? Dėl svorio? Ar sveikatos?
– 9-ajame dešimtmetyje eksperimentavau su Vince Gironda kepsnių ir kiaušinių dieta bei Rheo Blair grietinės, kiaušinių ir baltymų mitybos planu. Žinojau, kad puikiai galiu išsiversti be angliavandenių. Šias dietas pasirinkau, kad tapčiau raumeningesnis bei sulieknėčiau. Jos gerai žinomos tarp kultūristų.
1998-aisiais mano žmona sunkiai susirgo. Paaiškėjo, kad jai – Laimo liga. Bakterijos tiesiog siurbė iš jos gyvybę, imuninė sistema buvo pažeista. Mano žmona negalėjo nieko valgyti. Nieko, išskyrus mėsą. Kuo ji riebesnė – tuo geriau.
Buvome šokiruoti: jai energijos teikė riebi raudona mėsa, kurią taip smerkia žmonės, save vadinantys sveikuoliais. Kelerius metus praleidome skaitydami kiekvieną knygą, tyrimą ar straipsnį apie mėsą, kad galėtume suprasti, kodėl ši keista dieta buvo tokia veiksminga.
– Ar ilgai užtrukote, kol pripratote?
– Pirmą kartą išbandęs riebios mėsos dietą jaučiausi siaubingai. Dažnai jaučiau didžiulį galvos skausmą, depresiją, nuovargį ir pykinimą. Tačiau artėjant antros savaitės pabaigai pasijutau puikiai.
– Ar valgote tik mėsą, ar ir kiaušinius, sūrį bei grietinę?
– Valgome tik mėsą. Anksčiau, kai daug mankštinausi, mano mityboje buvo kiaušinių ir grietinės. Vėliau pastebėjau, kad dėl kiaušinių ir pieno produktų patinsta akių vokai, prasideda galvos skausmas bei užsikemša nosis. Nebuvo sunku atsisakyti šio maisto.
– Kokią dalį jūsų suvalgomos mėsos sudaro jautiena?
– Beveik nuo pat pradžių valgome vien jautieną. Valgyčiau ir vištieną ar kiaulieną, jei jos užsimanyčiau, bet taip nutinka retai. Pradžioje valgėme žuvies, kiaulienos, vištienos, veršienos. Tačiau netrukus pastebėjome, jog suvalgę jautienos jaučiamės geriau. Kuo dažniau valgėme jautienos, tuo rečiau norėjome kitos mėsos.
– Ar pridedate papildomų riebalų prie mėsos, pavyzdžiui sviesto ar taukų?
– Nepridedame nieko panašaus. Mėsininko prašome, kad atpjautų tokį mėsos gabalą, ant kurio riebalų pakankamai.
– Kiek kartų per dieną paprastai valgote? Ar ribojate suvalgomos mėsos kiekį?
– Aš valgau apie 1,3 kilogramo mėsos, o mano žmona ir vaikai – nuo 500 gramų iki kilogramo. Naktį suvalgome vieną didelį patiekalą. Valgome tol, kol jaučiamės persivalgę. Dienos metu džiaugiamės energija, nes organizmas nėra užimtas virškinimo ir medžiagų įsisavinimo procesais.
– Ar valgote kepenų arba kitų organų mėsą?
– Ne, nevalgome organų mėsos. Anksčiau tai darėme, nes manėme, jog ši mėsa naudinga, bet vėliau pastebėjome, kaip prastai jaučiamės kitą rytą. Tačiau kiaulių smegenys keptos šoninės taukuose yra itin skanios!
– Ar naudojate druską arba prieskonius?
– Ne, nenaudojame nieko panašaus. Mūsų veidai patinsta, jei mėsa buvo pasūdyta ar į ją įdėta prieskonių.
– Ar reguliariai mankštinatės?
– Mano žmona kiekvieną dieną išeina pasivaikščioti 15-ai minučių. Tai iš tikrųjų nėra mankšta – jai patinka išeiti į lauką pabūti saulėje, lauke, pamatyti, ką veikia kaimynai. Anksčiau mankštinausi itin daug, bet taip nebedarau. Kuo mažiau mankštinuosi, tuo geriau jaučiuosi. Paprastai tai darau nuo 5 iki 10 minučių per savaitę. Jei būnu parke su berniukais, padarau prisitraukimų, bet tai nevyksta reguliariai.
– Kuo naudingas angliavandenių nevalgymas?
– Mes su žmona niekada neturėjome svorio problemų, bet, kaip jau minėjau anksčiau, Charlene sunkiai sirgo. Mano žmona greitai pasveiko, kai ėmė valgyti riebią jautieną. Sunkiausiu metu Charlene negalėjo pastovėti ant kojų ilgiau nei kelias minutes, buvo jautri visam maistui, išskyrus jautieną. Ji kentė depresiją, krito blakstienos ir antakių plaukai, ji dažnai negalėjo tiesiai atsisėsti ir valgyti.
Dabar Charlene yra daug laimingesnė ir sveikesnė. Aš pats taip maitindamasis atrodau jaunesnis, nei esu iš tikrųjų. Abu berniukai pozityviai žiūri į gyvenimą ir yra laimingi.
– Ar Charlene būdama nėščia, gimdydama ir maitindama krūtimi irgi nevalgė maisto, kuriame yra angliavandenių?
– Taip, ji nėštumo ir žindymo laikotarpiu valgė tik mėsą. Nė vienam iš berniukų nekilo komplikacijų.
– Ar vaikus irgi auginote neduodami jiems maisto su angliavandeniais? Ar sunku juos sulaikyti nuo pagundų?
– Abu berniukai užaugo nevalgydami maisto, kuriame yra angliavandenių. Jie buvo maitinami krūtimi iki sulaukė 2-ejų. Ėmėme jiems po truputį duoti mėsos. Vaikai pradėjo valgyti lašišos ir tam tikro produkto iš džiovintos, sutrintos mėsos, sumaišytos su riebalais ir rūgščių uogų sultimis.
Berniukai kiekvieną dieną bendrauja su daugybe skirtingų vaikų. Nesu girdėjęs nė vieno skundo, jog kažkas šaipėsi ar negražiai elgėsi todėl, kad mano vaikai valgo tik mėsą.
Vaikai būdami maždaug 4-erių susidomėjo kitais maisto produktais. Pasakiau jiems, kad galiu nupirkti bet ką, ko jie nori. Berniukai išbandė kelis produktus, bet neparodė didelio susidomėjimo.
Jie retkarčiais suvalgo maisto su angliavandeniais, bet paskui prastai jaučiasi. Aš pats neturiu nieko daryti, kad berniukus atkalbėčiau nuo kitų maisto produktų valgymo – jie patys to nenori.
Vaikai kartą buvo draugo gimtadienyje. Jie negalėjo atsisakyti torto, todėl suvalgė kelis kąsnelius, nebaigė porcijos ir išėjo į lauką žaisti.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
