Ispaninio šalavijo sėklos – „supermaistas“ ar mados klyksmas?

Čija, arba ispaninis šalavijas, turi labai seną istoriją – įvairiuose istoriniuose šaltiniuose jis buvo minimas dar 3500 metų prieš mūsų erą. Jo gimtinė yra Centrinė ir Pietų Amerika, o pagrindinės augimvietės – smėlingos kalnų vietovės.

Šio augalo sėklos ilgai buvo vienas iš pagrindinių maisto produktų čia gyvenusioms majų, actekų, inkų gentims. Indėnai šias sėklas visada vartodavo prieš ilgalaikės ištvermės reikalaujančius žygius.

1500 – 900 metais iki mūsų eros centrinėje Meksikoje ispaninio šalavijo sėklos buvo to regiono valiuta. Jų ne tik dėjo į patiekalus, bet ir malė iš jų miltus, naudojo vaistų gamyboje, spaudė aliejų.

Actekų vadams nugalėtos tautos savo pagarbą išreikšdavo prie jų kojų dėdamos ispaninio šalavijo sėklų. Jos buvo aukojamos ir dievams religinių ritualų metu.

Sunaikinus actekų civilizaciją, buvo sudegintos ir vertingosios sėklos. Tik po daugelio metų buvo surasta nedaug šios vadinamos Dievo dovanos. O išsamiau šias sėklas pradėta tyrinėti tik 1991 metais – tada jos pirmą kartą buvo pasėtos Argentinoje.

Dabar šie taurieji augalai auga ne tik Argentinoje ir Meksikoje, bet ir Ekvadore, Bolivijoje, Indijoje, Australijoje ir kitose šalyse, 1800 – 2600 metrų virš jūros lygio aukštyje.

Čija, arba ispaninis šalavijas (lot. Salvia hispanica) yra vienmetis notrelinių šeimos augalas, užaugantis iki vieno metro aukščio. Jo lapai yra 4 – 8 centimetrų ilgio ir 3 – 5 centimetrų pločio.

Sėklų diametras – apie 1 milimetrą. Jos ovalios, primena linų sėmenis arba mažas pupeles, gali būti baltos arba juodos spalvos, yra subtilaus, riešutus primenančio skonio.

Čijos sėklos kaip novatoriškas, perspektyvus, didelės maistinės vertės ir saugus produktas, turintis ilgametes tradicijas, Europos Sąjungoje buvo įvardintos 2005 metais.

Šiuo metu jų kilogramas Lietuvoje kainuoja nuo 20 iki 35 eurų.

„Šių sėklų sudėtis yra puiki. Jose yra 20 procentų baltymų, 34 procentai riebalų, 25 procentai maistinių skaidulų, daug antioksidantų, omega – 3 ir omega – 6 nesočių rūgščių, linolinės rūgšties, taip pat vitaminų A, E, C, tiamino, fosforo, kalcio, kalio, geležies, cinko. Suvalgę 100 gramų šių sėklų gausite kalcio tiek, kiek jo yra šiek tiek daugiau nei puslitryje pieno, maistinių skaidulų tiek, kiek jų yra 294 gramuose avižų, kalio – kiek jo yra 178 gramuose bananų, omega – 3 nesočių rūgščių – kiek gautumėte jų suvalgę 992 gramus lašišos, magnio – tiek, kiek jo yra 216 gramų riešutų, geležies – kiek jos yra 400 gramų špinatų ir antioksidantų ar 900 gramų apelsinų“, – sakė gydytoja ir ajurvedos specialistė, studijos „Satvika“ savininkė bei Ajurvedos akademijos dėstytoja Asta Keturkienė.

Pasak jos, ispaninio šalavijo sėklos yra natūralus pastovios energijos šaltinis, užtikrinantis širdies sveikatą bei saugantis ją nuo infarkto ir kitų ligų, taip pat mažinantis blogojo cholesterolio kiekį bei užkertantis kelią Alzheimerio ligai, mažinantis sąnarių skausmus, palaikantis sveiką organizmo ląstelių augimą ir vystymąsi, saugantis nuo osteoporozės, stiprinantis imuninę sistemą, atmintį, mąstymą, gerinantis viso virškinamojo trakto bei žarnyno darbą, reguliuojantis kraujo spaudimą, skystinantis kraują ir taip mažinantis tromboembolijos riziką ir kt.

„Čijos sėklos stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje, o tai ypač palanku sergantiems cukriniu diabetu. Kanadoje, Toronte, buvo atlikta klinikinė studija – šia liga sergantys žmonės tris mėnesius kasdien valgė čijos sėklas. Po to  jie džiaugėsi ženkliai pagerėjusiais jų kraujo laboratoriniais parametrais“, – sakė A.Keturkienė.

Norinčių sulieknėti svajonė

Jos teigimu, labiausiai šios iš už jūrų marių atvežtos mitybos „princesės“ vilioja norinčius sulieknėti.

Dėl išoriniame sluoksnyje esančių vandenyje tirpių skaidulų ispaninio šalavijo sėklos sugeria iki 12 kartų daugiau vandens nei jos pačios sveria, išbrinksta per 10 minučių, tad virškinimo trakte sukelia aiškiai juntamą sotumo jausmą.

„Būdamos mažai kaloringos, bet maistingos ir savo sudėtyje turėdamos kompleksinių angliavandenių, jos labai padeda lieknėti. Ilgalaikis sotumo jausmas nesukelia ryškaus alkio bangos – kada puolama valgyti bet ką ir bet kiek.

Pati nebandžiau, tačiau girdėjau kalbant, kad ypač ilgalaikį sotumo poveikį sukuria su vandeniu ir juodaisiais pipirais sumaišytos ir išgertos sėklos“, – sakė pašnekovė.

A.Keturkienė rekomendavo per dieną suvalgyti nuo 1 iki 2 šaukštų ispaninio šalavijo sėklų. Jomis galima paskaninti vaisių ar daržovių sultis, kokteilius, jogurtą, įberti į sriubas, troškinius, ant trintų uogų, į kokoso, migdolų ar avižų pieną, dėti į kepinius, košes, daržovių kotletus ir kt. Sumaltos sėklos tinka padažams, užpilams.

Vistik A.Keturkienė patarė šiomis sėklomis nepiktnaudžiauti ir vartoti jas atsargiai.

„Kai kuriems žmonėms nuo šių sėklų gali pasireikšti alerginės reakcijos: atsiranda smulkus dilgėlės nuplikinimą primenantis kūno bėrimas, jaučiamas silpnumas, galimas dusulys, kraujospūdžio kritimas.

Per daug suvalgius sėklų gali pradėti pūsti bei raižyti pilvą.

Jų nereikėtų valgyti tiems, kurie vartoja aspiriną arba kitus kraujo krešumą mažinančius vaistus bei tiems, kurie turi žemą kraujospūdį“, – kalbėjo A.Keturkienė Pasak jos, prieš perkant šias sėklas ji pataria nepatingėti ir atidžiai perskaityti pakuotę, išsiaiškinti kilmės šalį. Atkreipti dėmesį į tai, jog, pavyzdžiui, Kinija negarsėja lojalumu ekologijai.

„Ispaninio šalavijo sėklos – vienas iš tų produktų, kuris dažnai vadinamas „supermaistu“. Tokį apibūdinimą jos užsitarnavo dėl savo unikalios sudėties.

Tačiau pagrindinė jų nauda – ypatingos antioksidacinės savybės. Sėklose yra medžiagų, gebančių surišti laisvuosius radikalus ir taip apsaugančių organizmą nuo žalojančio oksidacinio streso“, – sakė gydytoja dietologė, doc. dr. Edita Gavelienė.

Nėra atlikta daug tyrimų, kuriais remiantis galima būtų pasakyti, kiek gi jų reikia suvalgyti, norint gauti naudos. Dažniausiai minimas kiekis – 25 gramai per dieną.

„Tačiau reikia neužmiršti, jog nėra vieno „stebuklingo“ produkto, galinčio užtikrinti sveikatą. Nepamirškime, jog turime nemažai ir savų „superproduktų“. Tai linų sėmenys, saulėgrąžos, riešutai, įvairios daržovės“, – patarė dietologė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Edita Dambrauskienė nesistebi, kodėl Centrinės ir Pietų Amerikos gentys jau keletą tūkstančių metų vartoja ispaninio šalavijo sėklas.

„Mūsų protėviai taip pat vertino augalus, o ypač jų sėklas (grūdus), kurie jiems teikė energiją.  Daugumos augalų gyvybinė energija, lyg koncentruota piliulė, yra sutelkta sėklose, grūduose, riešutuose.

Sutinku, kad augdamas saulėtoje Amerikos žemyno dalyje, ispaninis šalavijas sukaupia daug vertingų medžiagų, ypač mineralinėmis medžiagomis turtingose kalnuotose vietovėse. Gausesnis baltymų kiekis jo sėklose gali būti energijos šaltiniu, tačiau tai ne vienintelis šaltinis.

Skaidulinės medžiagos, esančios ispaninio šalavijo sėklose, iš tiesų yra puiki priemonė žarnyno valymui, bet tai galime padaryti ir daugiau judėdami.

Na, ir žinoma, svorio metimo aktualija – teigiama, kad šios sėklos padeda sumažinti potraukį maistui tarp valgymų.

Ispaninio šalavijo sėklos tinka vegetarams ir žaliavalgiams, tačiau įdomaus, dar neragauto maisto paieškos neturėtų mus nuvesti tik į tolimus kraštus, nes puikių analogų turime ir savo krašte“, – patarė E.Dambrauskienė.