Kita problema, pastebi specialistė, yra ta, kad prie druskos priprantama, todėl, kuo daugiau jos dedame, tuo sūriau įprantame valgyti: „Skirtingais duomenimis, 7–10 proc. žmonių, net neparagavę maisto, druskos įsiberia papildomai. Todėl patartina druskos į maistą nedėti specialiai ar kiek įmanoma vengti – per kelias savaites nuo jos atprasime.“
– Kas yra druska – būtinas maisto produktas ar šioks toks blogis?
– Greičiau šioks toks blogis. Druska yra natrio chloridas ir visą blogį sukelia natris. Natrio natūraliai yra daugumoje maisto produktų, o kai mes maistą druska skaniname papildomai, tada tas blogis ir atsiranda. Tiesiog mes druskos suvalgome per daug. Be to, kuo daugiau jos dedame, tuo sūriau įprantame valgyti.
– Tyrimai rodo, kad, jei žmogus valgo per daug druskos, suserga tam tikromis ligomis.
– Ryšys tarp per didelio natrio kiekio ir tam tikrų ligų žinomas. Visų pirma kalbama apie arterinę hipertenziją – padidėjusį kraujospūdį. Per didelis natrio kiekis taip pat lemia inkstų ir kitas ligas. Beje, nors per didelis druskos kiekis turi labai daug įtakos arterinės hipertenzijos vystymuisi, šią ligą lemia ir daugybė kitų veiksnių, pavyzdžiui, rūkymas, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka ir t. t.
– Vis dėlto institutas rekomenduoja mažinti druskos kiekį. Kaip tai daryti? Esate ištyrę, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose. Pateikite pavyzdžių.
– Mums iš tiesų buvo labai įdomu, kiek druskos yra tuose produktuose, kuriuos perkame. Viso pasaulio spauda rašo, kad apie 90 proc. druskos mes gauname su perkamais maisto produktais, tarkim, duona, sūriu, mėsos gaminiais, konservais, picomis, salotomis, pusgaminiais. Pavyzdžiui, juodoje duonoje druskos yra apie 1 proc., batone, kuris atrodo mažiau sūrus, – apie 0,9 proc. (0,9 g/100 g). Virtos dešrelės visai neatrodo sūrus produktas, tačiau 100 g tokių dešrelių yra daugiau nei 2 g druskos . Taigi, suvalgę dvi dešreles (apie 120 g), gausime jau pusę paros druskos normos.
Kalbant apie druską, svarbu priminti, kad prie jos įprantame – valgome vis sūriau ir sūriau. Skirtingais duomenimis, 7–10 proc. žmonių, net neparagavę maisto, druskos įsiberia papildomai. Todėl patartina specialiai į maistą nedėti druskos ar kiek įmanoma vengti – per kelias savaites nuo jos atprasime.
– Kodėl maisto pramonei naudinga naudoti daug druskos?
– Druska yra nuo seno žinomas ir labai populiarus konservantas. Taigi tikslas lyg ir pateisinamas. Tačiau nepateisinamas dažnas tokių produktų vartojimas – žmonės pamiršta saiką ir valgo jų daug. Nors visi žino, kad nereikia piktnaudžiauti rūkytais gaminiais, jie labai populiarūs. O juose labai daug druskos, kartais – apie 5 proc. (100 g rūkytos mėsos gali būti paros druskos norma – 100 g). Pomidorų padažuose irgi labai daug druskos, jau nekalbu apie bulvių traškučius, kuriuose, be druskos, yra ir riebalų. Nors alyvuogės atrodo gana sveikas produktas, jos irgi paprastai labai sūrios. Taigi problema ne tik druskos, bet ir maisto kiekis bei racionas. Jei mes gaminame namuose, verdame košę be druskos, valgome daržoves be druskos, šitos problemos neturime.
– Natūralios daržovės juk vis tiek turi šiek tiek druskos?
– Kažkiek turi ir natrio, ir chlorido, todėl mums druskos papildomai nelabai reikia. Juo labiau jei valgome ir pirktą maistą – sūrį, duoną.
– Ar maisto produktų etiketėse dabar nurodomas druskos kiekis?
– Šiuo metu tai nėra privaloma. Gali būti ženklinamas maistingumas ir pateiktas natrio kiekis: jei etiketėje nurodytas natrio kiekis, padauginę jį iš 2,5 sužinosime druskos kiekį. Tarkim, 100 g produkto yra 1 g natrio. Taigi dauginame iš 2,5 – vadinasi, druskos tokiame produkte bus 2,5 g. Tačiau nuo gruodžio įsigalios naujas Europos Sąjungos dokumentas dėl maisto produktų ženklinimo, todėl nuo 2016 m. pabaigos visų parduodamų maisto produktų etiketėse matysime informaciją apie druskos kiekį.
– Druskų yra įvairių, tarkim, skaičiau, kad Japonijoje yra apie 300 rūšių. Kuo jos skiriasi?
– Druska yra druska. Blogis yra natris. O visa druska yra natrio chloridas.
– Tačiau nuolat kalbama, kad reikia vartoti joduotą druską.
– Taip, jodas yra išimtis, jo į druską pridedama privaloma tvarka, norint išspręsti jodo trūkumo problemą. Šis metodas labai plačiai naudojamas pasaulyje, jį siūlo Pasaulio sveikatos organizacija. Lietuva yra toje geografinėje vietoje, kur jodo mažai, todėl mums jo reikia papildomai. Dėl šios priežasties Lietuvoje joduotą druską privaloma naudoti maisto pramonėje, parduotuvėse parduodama tik joduota druska.
– Bet juk jodas greitai išgaruoja?
– Taip, jodas, verdant maistą, išgaruoja greičiau – tam tikri nuostoliai yra. Vis dėlto druskos jodavimo metodas pasirinktas kaip vienas saugiausių ir populiariausių. Tačiau yra tam tikros taisyklės: joduotą druską reikėtų berti tik į pagamintą produktą, indelius laikytus uždarus. Tada jodo nuostoliai bus mažesni.
– Ką reikėtų žinoti apie rafinuotą druską? Ar tokiu būdu sunaikinama didžioji dalis naudingų mikroelementų?
– Taip, rafinavimas yra druskos išgryninimas. Tačiau druskos į maistą dedame norėdami pasūdyti. Taigi jos nereikėtų rinktis kaip mineralų šaltinio. Mineralų galime gauti iš kitų produktų – vaisių ir daržovių.
