Žemės ūkio specialistai teigia, kad labiausiai kainą lemia gyvūno auginimo sąnaudos, o ne maistinė produkto vertė.
Natūralu, jog vištiena yra pigiausia, nes technologinis procesas nuo viščiuko iki galutinio produkto apsisuka greičiausiai. Tad sąnaudos palyginti mažos.
Per metus galima užauginti mažiausiai apie pustrečios kartos kiaulių. Nuo paršelio atsivedimo iki jo mėsos realizavimo praeina nedaug laiko. Todėl kilogramo kiaulienos savikaina yra sąlyginai nedidelė.
Kalbant apie jautieną, problema yra ta, kad užauginti gyvulį, kurį galima skersti, reikia beveik dvejų metų. Todėl laiko, pašarų, darbo sąnaudos yra daug didesnės negu kiaulienos.
Todėl galima daryti išvadą, jog kainas diktuoja gyvulių auginimo sąnaudos. Jos atlieka didžiausią vaidmenį. Žinoma, įtakos turi ir konkurencija tam tikros mėsos pardavimo srityje.
Pavyzdžiui, triušienos pasiūla mūsų šalyje yra maža, o poreikis nuolat auga.
Todėl dėl produkcijos trūkumo triušiena yra palyginti brangi.
Be to, kai gamyba nėra pasiekusi tam tikro lygio, produkcijos sąnaudos taip pat išauga.
Triušienos kaina Lietuvoje yra didelė ir dėl mažos konkurencijos. Šios mėsos tiekėjų kol kas yra mažai. Triušienos lengviau įsigyti turguje negu prekybos centre.
Kodėl laikosi palyginti didelės kalakutienos kainos?
Šioje srityje veikia kitas niuansas. Kalakutiena išreklamuota kaip dietinė mėsa.
Todėl jos paklausa yra didesnė. Kartu didesnė yra ir kaina.
Egzotinės mėsos pardavėjai orientuojasi į mažą vartotojų grupę.
Šios mėsos kainos gali būti dirbtinai išpūstos, kadangi yra tokių pirkėjų, kurie bet kuriuo atveju pirks šitą mėsą. Dažniausiai tai yra pasiturintys žmonės.
