„Grikiai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didybės laikais mus pasiekusi augalinė kultūra iš kaimynų Pietuose. Europoje su kilmės kryptimi dažnai siejamas ir grikių pavadinimas, pavyzdžiui, prancūzai jas vadina saracėnų kruopomis, kai lietuviai asimiliavo graikišką vardo kilmę. Todėl grikius galėtume pagrįstai vadinti graikiškaisiais grūdais“, – sako V.Radzevičius.
Valgė ir aukštuomenė
Pasaulio virtuvių tyrinėtojas paaiškina, kad grikiai auga nereiklioje dirvoje, o ir užėmė svarbią vietą ne tik ant tuometinių valstiečių, bet ir didikų stalo. Jis nurodo, kad istorikas Rimvydas Laužikas knygoje „Istorinė Lietuvos virtuvė“ aprašo Radvilų dvaro virėjo keptos grikių košės receptą. Į ją dar buvo dedama brangiojo šafrano, razinų, cukraus, ruginės degtinės ir kiaušinių trynių.
„Toks patiekalas duonkepėje būdavo kepamas apie 3–4 valandas. Esu panašiai gaminęs ir aš, tik be tokių prabangių prieskonių: vėstančioje duonkepėje per naktį palieku pasūdytus, vandeniu užlietus grikius puodynėje. Reikėtų dar įdėti svogūnų ir spirgų, ir ryte jau mėgaujiesi neįtikėtino skonio grikiais“, – pasakoja kulinaras.
Grikiai – ne garnyras
Anot lietuviškos virtuvės entuziasto, teisingai pagaminti grikiai turi būti birūs ir aromatingi. Juos paskaninti galima mėgstamais priedais: svogūnais, česnakais, grybais, varškės sūriu, daržovėmis ar žalumynais, o ir patiekalas nuostabus bus tiek su kepintais, tiek su neapdorotais grikiais.
Tačiau V.Radzevičius laikosi nuomonės, kad grikiai – ne garnyras, o atskiras patiekalas, itin tinkamas pusryčiams ar vakarienei: „Nemėgstu, kai grikiai būna išplerę, ištižę: teisingi grikiai turėtų būti al dente būvio. Tada beliktų pridurti – skanu!“
Lietuviškiau už cepelinus: šimtmečių tradicijas skaičiuojanti grikinė „babka“
Šimtmečių istoriją skaičiuojantys grikiai tiesiog neatsiejami nuo Dzūkijos regiono, kurio nederlingos žemės tinkamos augti grikiams. Vienas svarbiausių Pietų Lietuvos patiekalų – grikinė „babka“, dažniausiai kepama specialiomis progomis, o ir valgoma ji dažniausiai viena, be jokių priedų. Tačiau žinomas kulinaras ir keliautojas nevengia jos pasiskaninti.
„Kaip užeiviui, man ji – truputį sausoka, gal net šiek tiek sprangi. Tad, nors man „babkų“ gamintojos ir nurautų paskutinius likusius plaukus, visgi ją mėgstu padrėkinti – valgau ar su trintomis uogomis, ar su kokiu nors padažu“, – juokauja V.Radzevičius.
Iš Vytaro Radzevičiaus rankų – autentiškas grikinės „babkos“ receptas
Nusistovėjusius kulinarinius mitus griaunantis kulinaras ir „Lidl“ ambasadorius V.Radzevičius dalijasi autentišku grikinės „babkos“ receptu iš Merkinės – vietovės, kur dabar dažnai galima sutikti keliautoją.
Jis atkreipia dėmesį, kad patiekalą galima pagaminti tiek saldų, tiek ir sūrų – tereikia pakeisti kai kuriuos ingredientus: nedėti cukraus, bet įmaišyti truputį spirgų ir, jei reikia, pagal skonį pasūdyti.
Grikinė „babka“
Reikės:
- 250 g grikių miltų;
- 250 g tirpinto sviesto;
- 250 g grietinės;
- 250 g cukraus;
- 5 kiaušinių;
- 2 v. š. kvietinių miltų;
- 1 a. š. nugesintos valgomosios sodos.
Gaminimas:
Į dubenį įmuškite kiaušinius, suberkite cukrų ir elektriniu plaktuvu plakite, kol masė išsiplės. Tada supilkite ištirpdytą sviestą ir išmaišykite.
Į masę supilkite grikių ir kvietinius miltus bei gerai išmaišykite. Tuomet įdėkite grietinės, šaukštelį actu nugesintos sodos ir dar kartą išmaišykite, kad gautumėte tąsią tešlą.
Tešlą sukrėskite į kepimo formą ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 35 minutes.
Skanaus!
