Dydytoja dietologė teigia, kad bruknės yra vienas pagrindinių antioksidacinių medžiagų šaltinių, dėl to įvardijamos kaip superuogos – jų naudą itin vertina Skandinavijos šalių gyventojai.
Sveikatai palankiausios – neapdorotos bruknės
Bruknių karoliukai miškuose pradeda raudonuoti baigiantis vasarai. Rūgštokos uogos nėra iš tų, kurios valgomos saujomis – dažniausiai jos verdamos maišant su kitais vaisiais.
Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės gydytojos dietologės dr. E.Gavelienės, renkantis uogas pirmenybė turėtų būti teikiama mūsų kraštuose augančioms uogoms.
„Pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį naudingiausios yra erškėtinių šeimos uogos: braškės, avietės, gervuogės. Nuo jų neatsilieka ir erikinių šeimos uogos: mėlynės, bruknės, spanguolės.
Šviežiomis bruknėmis galima skaninti košes, pieno produktus, salotas, įvairiausius desertus. Mūsų kraštuose bruknės ir spanguolės nėra itin populiarios, nors bruknės – vitaminų A, C, E, polifenolių šaltinis, ne veltui jos įvardijamos kaip supermaistas“, – sako gydytoja dietologė.
Iš bruknių tradiciškai verdamos uogienės, kompotai, sirupai. Pasak ekspertės, polifenolių ir oksidacinių medžiagų kiekiai bruknėse mažėja tiek jas termiškai apdorojant, tiek spaudžiant jų sultis.
„Be to, maistinėms savybėms reikšmės turi ir tai, kur uogos auga. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daug daugiau polinefolių turėjo Aliaskoje prisirpusios bruknės, lyginant jas su augusiomis Lenkijoje ar JAV.
Nepaisant to, bet kur pasaulyje užaugusių šių uogų nauda sveikatai neginčijama ir artėjant bruknių sezonui tikrai verta jomis paskaninti košę ar varškę, užsišaldyti, susitrinti su medumi ar kitaip įtraukti į savo mitybos racioną“, – pataria gydytoja dietologė.
Miško uogas veikia klimato pokyčiai
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovės Rūtos Genienės, bruknės dėl savo karstelėjusio skonio dažniausiai vartojamos termiškai apdorotos – padažams, uogienėms, kurios tinka prie mėsos patiekalų.
„Bruknės, kaip ir spanguolės – vėlyvos uogos, kurios atsiranda jau baigiantis vasarai, antroje rugpjūčio pusėje. Bruknių krūmeliams reikia daug drėgmės, todėl jos auga drėgnuose miškuose, netoli pelkynų, ežerų. Tiesa, bruknių augavietėms įtaką daro klimato pokyčiai: keičiasi mūsų miškai, pelkynai sausėja. Laimei, bent jau ši vasara gamtai palanki – užtenka drėgmės, ilgai nevargina karščiai, tad uogų derlius turėtų būti nemenkas“, – prognozuoja asortimento ekspertė.
„Šviežių bruknių pardavimai nėra dideli, nes dažniausiai namie bruknių uogienes verda patys uogautojai. Didžioji dalis lietuvių vis tik pirmenybę teikia prekybos centruose parduodamoms uogienėms, džemams ir padažams su bruknėmis“, – teigia R.Genienė.
Išbandykite sveikatai palankesnius avinžirnių ir žiedinių kopūstų blynus su bruknėmis bei obuolių salotomis.
Blynams reikės:
- 380 g virtų avinžirnių;
- 250 g kvietinių miltų;
- 3 vnt. kiaušinių;
- 1 šaukštelio druskos;
- 600 ml pieno;
- 250 g žiedinių kopūstų ryžių;
- 3 šaukštų sviesto.
Salotoms reikės:
- 1 vnt. raudono obuolio;
- 100 g trintų bruknių.
Patiekti reikės:
- 200 g šoninės;
- 1 šaukštelio rapsų aliejaus.
Kaip gaminti
Nukoškite avinžirnius siete, gerai nuplaukite šaltame vandenyje ir nuvarvinkite.
Sutrinkite avinžirnius šakute dubenyje ir išplakite su miltais, kiaušiniu, druska ir puse pieno kiekio.
Plakite toliau ir supilkite likusį pieną plona srovele. Sudėkite žiedinių kopūstų ryžius.
Išimkite sėklas iš obuolio ir supjaustykite jį centimetro dydžio gabaliukais. Sumaišykite su trintomis bruknėmis.
Kepkite šoninę aliejuje karštoje keptuvėje ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.
Iškepkite blynus svieste keptuvėje. Patiekite juos su bruknių ir obuolių salotomis ir šonine.
