Vasaros dienos senka, mokinių atostogų – taip pat. Grįžta laikas, kai namuose teks vis gausiau gaminti maisto. Vieniems tai – kūryba, kitiems – pareiga, tad gal kartais galima mažiau sukti galvą, ką kitai dienai pagaminti pietums ir pasižvalgyti parduotuvių kulinarijos skyriuose?
„Aš taip ir padariau, – patikino Vilniuje gyvenanti Utenos rajone atostogavusi moteris. – Labai retai ką nors pirkdavau parduotuvių kulinarijos skyriuose. Manydavau, kad juose užsiguli tai, ko žmonės ilgai neišperka. Tačiau šią vasarą, pavargusi nuo žolės pjovimo, nutariau nevargti virtuvėje ir nusipirkti kokių nors kulinarijos gaminių. Taip dar kartą atradau „Norfą“.
Prie vitrinų – ir ginčai
Taigi kokį kiaulienos kepsnį pirkti? O gal geriau dar karštą karką? Kol pats su pačia ginčijosi prie kulinarijos skyriaus vitrinos, pardavėja atlaidžiai šypsojosi. Ko gero, tokios situacijos yra dažnos?
„Geriau prikraukite man indelį mišrainės su ryžiais“, – tąkart buvo moters viršus, ir abu pirkėjai susitaikę patraukė į Utenoje, Kupiškio gatvėje, esančios „Norfa“ XXL kitą parduotuvės skyrių.
„O tada apsipirkti atėjo ir mano eilė, – prakalbo užkalbinta moteris. – Esu išranki. Man patinka etiketėse skaityti gaminių sudėtį. Ne kartą esu padėjusi atgal į lentyną kokį nors į vakuumo pakuotę įspraustą mėsos gaminį pamačiusi, kad iš tikrųjų jame tėra 60 proc. mėsos, o kitką sudaro vanduo ir įvairūs priedai.
Taigi kartą dar Vilniuje, vilkdama kojas po dienos darbų, susigundžiau ir nusipirkau didžiojoje „Norfoje“, esančioje Kalvarijų gatvėje, keptų varškėčių. Pamaniau, pasišildysiu. Jei bus neskanu, kitąkart juk nepirksiu. O kad nebūtų per mažai, pasiėmiau ir porą cepelinų su mėsa.
„Matytumėt, kaip žmonės graibsto cepelinus, kai juos iš mūsų parduotuvėje esančios virtuvės atnešame ką tik išvirtus, garuojančius“, – išgyrė man prekę pardavėja. Tąkart pagalvojau, kad jos darbas – parduoti, tačiau parvažiavusi namo pakeičiau nuomonę – išnarsčiau abiejų gaminių etiketes ir nustebau, kokia gera jų sudėtis.“
Varškėčiai buvo kaip naminiai. Jų sudėtis – tai kone 70 proc. varškės, miltai, kiaušiniai ir vanilinis cukrus.
Cepelinai irgi buvo kone tokie patys, kokius verdami namie: bulvių masė pagaminta iš tarkuotų ir virtų bulvių, mėsos įdaras – iš kiaulienos, lašinių, grietinėlės, kepintų svogūnų ir prieskonių.
„Nenusivyliau, užtat atostogaudama kaime ir nusidanginau į Utenoje esančią „Norfą“ nutarusi išbandyti daugiau kulinarijos gaminių. Paėmiau virto kiaulienos vyniotinio su slyvomis – mėsa buvo labai skani.
Keptą karbonadą pasigardžiuodami sukirto namiškiai. Negailėčiau pagyrų ir naminiams balandėliams, – pasakojo moteris. – Jų sudėtis – tai kopūstai bei įdaras, pagamintas iš kiaulienos, lašinių, virtų ryžių, kepintų svogūnų, morkų bei prieskonių.
Užaugau kaime, taigi gerai žinau, koks yra naminės kiaulienos skonis. Visi mėsos gaminiai, kuriuos pirkau ir Vilniaus, ir Utenos „Norfos“ parduotuvių kulinarijos skyriuje, buvo skanūs, nes skani buvo mėsa: be specifinio, nemalonaus kiaulienos prieskonio.“
Prigamina parduotuvėse
Šiuo metu iš 154 Lietuvoje esančių „Norfos“ tinklo parduotuvių įvairūs patiekalai yra gaminami 49-iose – jos turi savo kulinarijos cechus.
Taigi į tų parduotuvių kulinarijos skyriaus vitrinas sukraunami ten pat pagaminti produktai. Vitrinoje baigiasi kepta žuvis? Ir virtuvėje, esančioje greta prekybos salės, virėjos jos prikepa iš naujo. Žmonės išpirko cepelinus su mėsa? Ir moterys juos krauna į verdantį vandenį, o maždaug po pusvalandžio cepelinai jau garuoja ant prekystalio.
Ištuštėjo dėklas su „Kijevo“ kotletais? Ir pardavėjos sukrauna naują jų stirtą. Baigėsi bulviniai blynai su mėsa? Ir jų pričirškinama įkaitintose keptuvėse.
Patiekalams naudojama tik šviežia mėsa, kuri iš Šilalėje esančios „Rivonos“ skerdyklos kasdien išvežiojama į „Norfos“ parduotuves visuose Lietuvos regionuose. Taigi gavus kokybišką žaliavą iš jos gaminami įvairiausi kepsneliai, maltinukai, troškiniai, guliašas, šaltiena ir kiti gaminiai.
Parduotuvių kulinarijos cechuose gamyba vyksta kasdien, o iš jų iš karto gaminiai nešami į vitrinas. Pagaminta produkcija jose neužsiguli, nes gaminama jų pagal poreikį – pagal kasdienius pirkėjų norus.
Apskaičiuoja kiekius
Anot įmonės „Norfos mažmena“ Kulinarijos cechų vadovės Marinos Taraškevičienės, patiekalų skoniui įtaką daro keletas veiksnių. Vienas jų – gaminama tik tiek, kiek parduodama per dieną.
„Šaldytus pusgaminius mums tiekia „Rivonos“ kulinarijos cechas, o parduotuvėse juos baigiame pagaminti. Tuomet, kai yra vienas tiekėjas, kokybės reikalavimų kartelė jam yra aukštai iškelta. Vis dėlto daugumą patiekalų gaminame patys – stengiamės dėl žmonių. Jeigu jau pirkėjas nusiperka, tarkim, keptų varškėčių ir jam skanu, jis grįžta jų dar kartą bei išbando dar kokių nors patiekalų skonį. O ir mūsų darbuotojos suinteresuotos gaminti skaniai, kokybiškai, kad žmonės pirktų, nes nuo to priklauso ir jų atlyginimas“, – kalbėjo M.Taraškevičienė.
Ar skiriasi gaminiai, pagaminti skirtinguose „Norfos“ parduotuvių kulinarijos cechuose?
„Nesiskiria, – patikino M.Taraškevičienė. – Visur gaminama pagal tą pačią patvirtintą receptūrą, o ir žaliavų tiekėjas yra tas pats. Žinoma, gali pasitaikyti žmogiškų klaidų, bet stengiamės, kad jų būtų išvengta, kad būtų paisoma receptūros ir gaminiai būtų skanūs.“
Paklausta, kurie iš patiekalų kulinarijos skyriuose yra perkamiausi, Marina patikino, kad tai – „Rivonos“ kepta duona su pačių gaminamu sūriu.
Ji visada išperkama, kad ir kiek būtų prigaminama. Labai gerai perkama ir traški vištiena bei „Kijevo“ kotletai, karšti kepti mėsos gaminiai – taip pat. Gausiai perkamos ir įvairių rūšių salotos su aliejumi.
Garantuotas šviežumas
Pasak vyriausiojo „Norfos“ mėsininko Dainiaus Bartošiaus, svarbiausias veiksnys, darantis įtaką mėsos gaminių skoniui ir kokybei, – šviežia žaliava.
„Nesvarbu, kas yra parduodama – atvėsinta mėsa, marinuoti jos pusgaminiai ar karšta kepta šoninė, dešrelės, karka, visų jų skoniui įtaką daro šviežumas.
Kadangi „Norfos mažmenos“ antrinės įmonės „Rivona“ mėsos perdirbimo padalinys turi savo skerdyklą, mums pavyksta užtikrinti žaliavos kokybę visame mėsos paruošimo kelyje. Gyvuliai perkami tik iš patikimų, laiko patikrintų augintojų. O ir logistikos kelias nuo skerdyklos iki perdirbimo cecho bei parduotuvių yra trumpas, nes nėra tarpininkaujančių tiekėjų“, – paaiškino D.Bartošius.
Pasak bendrovės „Rivona“ mėsos perdirbimo cecho technologės Vaidos Jonutienės, skerdykla visiškai aprūpina „Norfos“ prekybos tinklą.
„Šviežia, išpjaustyta kiaulienos mėsa tiekiama kulinarijos cechams. Ji naudojama produktų, patiekalų gamybai pagal kulinarijos cechuose ištobulintą receptūrą.
Geram kepsniui nereikia nei išskirtinio marinato, nei išskirtinių prieskonių. Svarbiausia jam – šviežia, kameroje nešaldyta mėsa. Ji pati savaime jau yra aromatinga“, – patikino V.Jonutienė.
Pasak jos, vasaros populiariausi „Rivonos“ gaminami šašlykai yra ruošiami iš kiaulienos sprandinės, nes ši mėsa turi pakankamai riebalų, kurie kepant padeda mėsai neišdžiūti ir likti sultingai.
„Mėsa supjaustoma porcijomis, įtrinama įvairiais natūraliais prieskoniais ir žolelėmis arba marinuojama su specialiai ruoštais aliejiniais ar tradiciniais, šiek tiek rūgščiais marinatais su prieskoniais ir svogūnais. Šašlykus pirkėjams pateikiame patogiose pakuotėse – kibirėliuose arba vakuuminėse pakuotėse“, – paaiškino V.Jonutienė.
Natūraliems vyniotiniams – mėsa ir prieskoniai
„Norfos“ parduotuvių kulinarijos skyriuose siūloma daug natūralių, geros sudėties vyniotinių, tad kiekvienas pirkėjas gali jų išsirinkti pagal poreikį, skonį ar piniginę.
Pastaruoju metu pirkėjai pamėgo kiaulienos vyniotinį su pievagrybiais ir sūriu bei vyniotinį su džiovintomis slyvomis.
Taip pat pirkėjams siūloma nemažai natūralių krosnyje keptų vyniotinių. Tai naminis natūralus vyniotinis, vyniotinis su krienais bei keptas vyniotinis su saulėje džiovintais pomidorais. Jie skoniu primena tuos, kurie gaminami namuose, – jiems naudojama tik natūrali mėsa ir natūralūs prieskoniai.
