Gabrielė drąsiai galėtų pritarti žinomai patarlei: „Pusryčius pats suvalgyk, pietus su draugu pasidalink, o vakarienę atiduok priešui.“
Pusryčiai jos favoritu tapo prieš kelerius metus, kai būdama studentė nutarė pabandyti eksperimentuoti virtuvėje ir padarė sau neįtikėtinų atradimų.
„Pusryčiai yra pirmasis mano dienos maistas. Jais mėgaujuosi nebūtinai anksti. Kartais mėgstu pusryčiauti vienuoliktą valandą. Tai visada buvo ir yra ramiausias metas, kai atsikėlusi išgeriu kavos ir ką nors skanaus suvalgau. Mintimis apžvelgiu likusią dieną, susidėlioju darbus. Tą laiką aš labiausiai vertinu“, – apie pusryčius su meile pasakojo Gabrielė.
Po mokyklos baigimo iš tėvų namų išsikrausčiusi G.Žutautaitė apie kulinariją mažai išmanė. Norėdama iki tinkamo kietumo išsivirti kiaušinį kitados ji netgi buvo pasitelkusi internetą.
„Užaugau šeimoje, kur maistą visada ruošdavo mama. Studijuodama nenorėjau visą laiką valgyti užpilamų makaronų ar keptų bulvių. Noras išmokti gaminti nebuvo tikslas tapti profesionale kulinare. Tiesiog supratau, kad man patinka pamaloninti skrandį.
Visada buvau veikli – vienu metu dirbau ir studijavau, tad niekada neturėjau daug laiko sukiotis prie viryklės. Pradėjau ieškoti receptų internete, žiūrėti kulinarines laidas, atkreipiau dėmesį ir į tai, kas patiekiama restoranų ar kavinių lėkštėse.
Tiek iš ragavimo, tiek iš eksperimentų atradau gausybę greitai paruošiamų, daug laiko nereikalaujančių valgių“, – pasakojo Gabrielė.
– Neretai manoma, kad pusryčiai – lyg vargšas kitų dienos valgių pusbrolis. Daugeliui juos atstoja paskubomis suteptas sumuštinis ar virtas kiaušinis. Kur semiatės įkvėpimo atrasdama vis naujus pusryčių valgius?
– Nebijau įdomesnių produktų. Tarkime, ryte dažnai valgau virtą kiaušinį su ančiuviais. Tai gali pasirodyti keista, nes sodraus skonio ančiuviai dažniausiai vyrauja pietų ar vakarienės valgiaraštyje. O man jie tinka ryte.
Nereikia vadovautis įsisenėjusiomis nuostatomis. Pasitelkus fantaziją galima skanaus ir neįprasto valgio pasigaminti neįdedant daug pastangų. Juk rytą nesinori švaistyti laiko.
– Kokie produktai jūsų pusryčių valgiaraštyje populiariausi?
– Kaip tikrai lietuvaitei man svarbiausia yra duona, kurią jau kurį laiką pati kepu, ir kiaušiniai.
Kiaušinius galima paruošti įvairiais būdais: keptą tryniu į viršų, virtą su lukštu, be lukšto, išplaktą ir keptą, keptą orkaitėje.
Esu suskaičiavusi apie dešimt skirtingų technikų. Papildomų skonių galima išgauti naudojant įvairius padažus, daržoves.
– Gal duoną kepate pagal kokį nors senovinį receptą?
– Duona mano gyvenime atsirado karantino metu. Turėdama daugiau laiko sugalvojau jos pati išsikepti. Kepu vėl labai madingą raugo duoną.
Atsitiktinai vieno renginio metu į mano rankas pateko vadinamasis pamaitintas raugas, tai buvo postūmis pabandyti pačiai išsikepti duonos.
Man labai patiko procesas. Jis trunka bent jau dvi paras. Prasideda nuo raugo maitinimo, tešlos minkymo iki kepimo. Po pirmos sėkmės atsirado azartas iškepti kaskart vis skanesnės duonos. Dabar tai jau tapo įpročiu. Metus parduotuvėje neperkame duonos.
– Minėjote, kad dirbate iš namų.
– Pastaruosius metus dirbu viena. Pusę dienos rašau komercinius tekstus, kitą pusę skiriu pusryčiams kurti, tobulinti, fotografuoti.
– Nevengiate ir iššūkių. Beveik mėnesį gaminote veganiškus pusryčius ir valgėte tik augalinės kilmės maistą.
– Augalinė mityba man visada atrodė sudėtinga. Kadangi vartoju daug kiaušinių, sūrio, pieno produktų, mano mityboje dominuoja gyvūninės kilmės produktai, net jeigu tai nėra mėsa. Pamaniau, kad bus įdomu sugalvoti apie 30 skirtingų augalinės kilmės receptų.
Pasirodė, kad tai kur kas lengviau, nei tikėjausi. Pavyzdžiui, kepiniuose kiaušinius keičiu trintu bananu, dedu sėmenų ar brinkintų ispaninių šalavijų sėklų. Išmokus vienus produktus keisti kitais galima gaminti tuos pačius patiekalus, kuriuos gaminai ir anksčiau, tik iš kitų sudėtinių dalių.
– Kas ragauja jūsų sugalvotus patiekalus?
– Pagrindinė degustuotoja esu aš. Bet vertinimo komisijoje dažnai dalyvauja ir vyras Justinas. Tik ne visada atsižvelgiu į pastabas, nes mūsų skoniai skirtingi. Abiem patinka sūrūs pusryčiai. Kartais į degustacijas pakviečiu draugų.
Saldžius pusryčius – blynus ar vaflius kepu nebent savaitgaliais, kai turiu daugiau laiko.
– Kokius rekomenduotumėte šventinius pusryčius?
– Tai galėtų būti blynai, vafliai, orkaitėje kepti patiekalai. Pavyzdžiui, kišas, kurio pagrindą galima išsikepti iš anksto, o rytą liktų tik užpilti kiaušinio plakiniu. Dabar labai populiari žydiška kiaušinienė šakšuka. Daug kas mėgsta restorano klasika tapusius Benedikto kiaušinius.
– Kiekviena šalis turi jai įprastus pusryčius. Britiškus pusryčius sudaro kiaušiniai, bekonas, dešrelės, pomidorų padaže keptos pupelės, pomidorai, grybai, skrebutis. Prancūziškiems reikia skrebučio ar bandelių su džemu. Kokius esate ragavusi įdomiausius?
– Mano skoniui bandelės su džemu nėra patrauklios. Iš įdomesnių prisimenu, kad mano dėmesį patraukė Maroke prie pusryčių patiekiama sluoksniuotos tešlos duonelė „M’semen“, tad grįžusi namo domėjausi, kaip ją reikėtų iškepti.
– Ar jūsų pusryčių valgiaraštyje egzistuoja vaisiai?
– Nebent ruošiant šventinį meniu, kasdienybėje retai. Įprasčiausias būtų bananas, įmaišytas į košę, arba blynai, iškepti su trintu bananu.
– Kadangi dirbate namuose, galite pati pasirinkti, kada pusryčiauti.
– Jei atsikėlusi rytą nesijaučiu alkana, nematau prasmės valgyti per prievartą. Pusryčiavimas – pusiau ritualas, malonumas ir poreikių patenkinimas.
– Kokią vietą jūsų gyvenime užima pietūs ir vakarienė?
– Kadangi esu įsisukusi į virtuvės reikalus, man visi patiekalai svarbūs. Moku gaminti ir sudėtingus kepsnius, kepti tortus. Bet jei pusryčius pasigaminu įmantresnius, pietūs būna kuklesni.
– Jūs valgote vėlyvą ar ankstyvą vakarienę?
– Nors mėgstu maistą, negaliu pasigirti stipriu skrandžiu. Organizmas neleidžia vėlai ir sočiai vakarieniauti.
Bananų blynai su degintu sviestu
Reikės:
- 1 labai sunokusio banano
- 1 kiaušinio
- 40 g sviesto
- 120 ml mėgstamo pieno
- 100 g miltų
- 0,5 a. š. kepimo miltelių
- žiupsnio cinamono
- žiupsnio druskos
- 3 v. š. graikiško jogurto
- klevų sirupo (pagal mėgstamą saldumą)
Paruoškite degintą sviestą. Ant nedidelės kaitros lydykite sviestą tol, kol jis paviršiuje ims burbuliuoti. Netrukus sviestas ims tamsėti – nuimkite nuo kaitros, kai spalva primins gintarinę. Iškart perpilkite į kitą indą ir palikite trumpam atvėsti. Ruoškite tešlą. Sutrinkite bananą, į jį įplakite kiaušinį. Įdėkite druskos, cinamono, supilkite pieną, gerai išmaišykite.
Įsukite su kepimo milteliais sumaišytus miltus. Jei naudojate papildomus priedus (riešutus, uogas, šokolado gabalėlius), juos taip pat įmaišykite. Atsargiai įsukite sviestą. Blynus kepkite sausoje nepridegančioje keptuvėje. Jei nesate tikri dėl keptuvės paviršiaus, ją pirmąkart patepkite labai plonu aliejaus sluoksniu – kitiems kartams to nebeprireiks.
Serviruokite su graikišku jogurtu arba cinamoniniu jo padažu: kelis šaukštus jogurto išmaišykite su žiupsniu cinamono ir klevų sirupu. Šalia taip pat tiks mėgstamos uogos ar bananai.
Keptų pomidorų skrebutis
Reikės:
- 6–7 vyšninių pomidoriukų
- 1 v. š. alyvuogių aliejaus
- 1 česnako skiltelės
- 1 a. š. sviesto
- žiupsnio druskos
- žiupsnio citrinos žievelės
- žiupsnio šviežiai maltų pipirų
- žiupsnio šviežių arba džiovintų žolelių (labiausiai dera bazilikai, raudonėliai, čiobreliai)
Skrebučiams reikės:
- 1 a. š. rikotos arba maskarponės (tinka ir majonezas, tepamasis varškės sūrelis, varškė)
- 1 kiaušinio
- fetos trupinių (nebūtina)
Įkaitinkite keptuvę su alyvuogių aliejumi. Sudėkite švariai nuplautus, bet sausus pomidoriukus. Kas minutę juos apversdami keptuvėje kepkite apie 3–4 minutes, kol gražiai apskrus iš visų pusių ir susidarys pūslelės. Tuomet pomidorus lengvai patraiškykite šaukštu arba mentele. Tiesiai į keptuvę įtarkuokite česnako skiltelę. Pasklidus kvapui, bet česnakui nespėjus paruduoti įtarkuokite citrinos žievelę, barstykite druska, pipirais, žolelėmis.
Į keptuvę įmeskite gabalėlį sviesto ir juo atkabinkite prie keptuvės prilipusius pomidorų likučius. Viską išmaišykite.
Tuomet įkaitinkite nedidelį puodą su vandeniu. Į nedidelį dubenėlį atsargiai įmuškite kiaušinį. Vandeniui užvirus sumažinkite kaitrą, kad neburbuliuotų.
Puode išsukite sūkurį ir į jo centrą atsargiai įleiskite kiaušinį, kad dubenėlio kraštas liestų vandens paviršių. Kiaušinį virkite 3,5 minutės. Praėjus šiam laikui jį nusausinkite pirmiausia perkeldami ant popierinio arba medžiaginio rankšluosčio.
Paskrudinkite duoną. Ant jos tepkite pasirinktą sūrį arba užtepėlę, dėkite keptus pomidorus ir be lukšto virtą kiaušinį.
Šakšuka su avinžirniais
Reikės:
- 3 česnako skiltelių
- 100 g avinžirnių (naudoju konservuotus, bet galima pakeisti virtais)
- 4 kiaušinių
- 1 a. š. maltos saldžiosios paprikos
- 0,5 a. š. maltų kuminų
- žiupsnio aitriųjų paprikų (šviežių, džiovintų arba miltelių)
- druskos pagal skonį
- 1 a. š. cukraus
- 1 v. š. trupintos fetos
- saujos šviežių petražolių
- gabalėlio sviesto kepti
Susmulkinkite visas daržoves. Į keptuvę įdėkite gabalėlį sviesto, pakepinkite pirmiausia papriką, tada svogūną, česnaką, kai viskas gražiai apkeps, sudėkite nusausintus avinžirnius.
Ant kepančių daržovių supilkite prieskonius – druską, saldžiąją papriką, kuminus, aitriąsias paprikas. Kai prieskoniai šiek tiek apkeps, supilkite pomidorus. Pamaišę įdėkite cukraus, jei trūksta – druskos ir leiskite visai masei bent 10 minučių pasitroškinti.
Tada padaže šaukštu padarykite duobutes ir atsargiai įleiskite kiaušinius. Kai kiaušiniai iškepa (baltymas iškepa, o trynys lieka skystas), pabarstykite fetos, petražolių.
Šakšuka man dar patinka tuo, kad turi daugybę variacijų. Klasikinėje nerasite nei paprikų, nei avinžirnių – reikėtų naudoti tik svogūnus, pomidorus ir kiaušinius. Aš dažniausiai į ją sudedu viską, ką turiu šaldytuve iš likučių. Jei norisi, patiekalą gardinu jogurtu ar pesto padažu. Jei neturiu konservuotų pomidorų, naudoju šviežius (nuplikau, supjaustau, pakepinu keptuvėje su prieskoniais, kol pasidaro piurė, tada ruošiu eilės tvarka).
Kišas su keptomis daržovėmis
Reikės:
- 300 g miltų
- 2 a. š. druskos
- 200 g sviesto
- 60 ml vandens
- 5 kiaušinių
- 200 ml riebios grietinėlės
- 0,5 a. š. pipirų
- 1/3 a. š. muskato prieskonių
- mėgstamų keptų daržovių: pievagrybių, svogūnų, česnakų, špinatų, paprikų, moliūgų
- ožkų sūrio
Į dubenį įberkite miltus, druskos. Ant viršaus užpjaustykite labai šaltą sviestą. Viską sutrinkite kombainu arba rankomis, kad masė primintų smėlį. Įpilkite kelis šaukštus vandens (man užteko 60 ml), tešlą išverskite ant stalviršio ir spauskite, kol ji sulips. Jeigu nelimpa, dar pilkite vandens. Suformuokite tešlą ir šaldykite šaldytuve 30–90 minučių.
Per tą laiką pasiruoškite įdarą. Daržoves apskrudinkite orkaitėje arba keptuvėje. Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių. Iškočiokite tešlą, ja išklokite kepimo indą. Kraštelius prispauskite prie indo, tešlos perteklių nupjaukite ir palikite sausainiams. Ant tešlos paviršiaus klokite kepimo popierių, ant jo dėkite specialius kepimo svorius arba džiovintas pupas/ryžius/kitas kruopas. Kepkite 15 minučių. (Jeigu neruošite patiekalo iki galo, iškeptą tešlą dėkite į šaldytuvą ir pabaikite kitą rytą.)
Kol tešla kepa, išplakite kiaušinius, grietinėlę, įberkite druskos, pipirų, muskato. Po 15 minučių kepimo temperatūrą sumažinkite iki 175 laipsnių, atsargiai išimkite svorius ir kepimo popierių, tada sudėkite mėgstamus priedus ir supilkite plakinį. Kepkite dar 45–55 minutes.
Patiekite vieną arba su salotomis.
