Apklausos duomenimis, 27 proc. respondentų tam tikrai pritartų ir 47 proc. greičiau pritartų.
Nepritariančių skaičius siekia tik 15 proc. (4 proc. tikrai nepritaria ir 11 proc. greičiau nepritaria). Dešimtadalis (11 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
„Lietuvos aludarystės kultūra formavosi jau nuo VI amžiaus. Plečiantis žemdirbystei alus iš apeiginio ir šventinio tapo kasdienio maisto stalo gėrimu, ypač paskutinius keletą šimtmečių. XVI amžiuje Vilniuje beveik kas antroje miestiečio valdoje būta savo reikmėms naudoto bravoro.
Šiaurės ir vidurio Lietuvos kaimuose alus išliko neatsiejamu stalo gėrimu, vartojamu visomis progomis. Atliktas tyrimas tik patvirtina, kad žmonės išsaugojo istorinę atmintį ir pelnytai aukštai vertina ilgaamžę Lietuvos aludarystės kultūrą.
Šiandien aludarystės kultūra tęsiama ir puoselėjama mažųjų aludarių. Dalis jų gaminamų produktų yra įtraukti į kulinarinio paveldo sąrašą, o kokybiškas ir spalvingas alus vis dažniau tampa šventinio stalo atributu, pakeičiančiu vyną ir stipriuosius gėrimus“, – teigia Gintaras Bingelis, Nepriklausomų mažųjų alaus gamintojų asociacijos direktorius.
Labiau už kitus šiam teiginiui pritaria vyrai (80 proc.), nei moterys (69 proc.), 30 – 49 metų žmonės (80 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (80 proc.), specialistai ir tarnautojai (83 proc.).
Kad šiam teiginiui nepritaria, kiek dažniau už kitus nurodė moterys (18 proc. nepritaria), jaunimas iki 30 metų (19 proc.), vadovai (20 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (17 proc.) bei besimokantis jaunimas (17 proc.).
Bene labiausiai alaus, kaip nacionalinio virtuvės paveldo produkto, įteisinimą palaikytų specialistai ir tarnautojai, taip pat darbininkai bei ūkininkai.
Kita vertus, nemažai palaikymo būtų sulaukta ir iš vadovų, verslininkų, namų šeimininkių, bedarbių bei besimokančių asmenų.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausą apie lietuviškus nacionalinius patiekalus, produktus ir gėrimus atliko 2021 m. rugpjūčio 20 – 31 dienomis. Iš viso apklausti 1006 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų).
