Kaunietės vegetarės patiekalams neabejingi lieka net ir tie, kurie negali be mėsos

Tinklaraščio „Julchiko receptai“ autorė savo didžiausią pomėgį atrado gyvendama Belgijoje, o grįžusi po devynerių metų emigracijos į gimtąjį Kauną į maisto gaminimą pasinėrė visa galva. Tiesa, J.Kijevskaja kuria neįprastus patiekalus. Sumuštinius, sriubas, troškinius, tortus ji gamina vegetariškai ar veganiškai.

„Anksčiau maniau, kad aš ir maisto gamyba – nesuderinami dalykai. Mokėjau išsikepti bulvių ar išsivirti makaronų, bet nieko daugiau. Didesnių pastangų reikalaujantys patiekalai man atrodė neįmanoma misija“, – prisiminė Julija.

– Lietuvoje dirbau muitinės tarpininke, bet vienu metu prasidėjo nesutarimai su kolega. Mano brolis su šeima tuo metu jau gyveno Belgijoje ir vis viliodavo geresniu gyvenimu.

Išėjau iš darbo ir nusprendžiau aplankyti brolį. Jis buvo įsikūręs Briuselio priemiestyje. Ten nuvykus iškart pasirodė, kad Kaunas yra kaimas. Man ten viskas patiko: žmonės, gamta, architektūra. Nutariau likti ir pasiieškoti darbo. Buvau 23 metų, kupina vilčių ir svajonių.

Belgijoje valstybinėmis laikomos prancūzų, olandų ir vokiečių kalbos. O aš gerai mokėjau angliškai. Iš pradžių maniau išsiversti, bet brolis mane nuleido ant žemės, kad nesvajočiau apie gerą darbą, kad turėčiau pasiieškoti valytojos ar fabriko darbininkės vietos, kur nėra būtina mokėti valstybinę kalbą. Aš neišsigandau tokių perspektyvų, maniau, per laiką pramoksiu prancūzų ar olandų kalbą ir ką nors geriau susirasiu.

Iš pradžių dirbau namų tvarkytoja, vėliau susiradau įdarbinimo agentūrą, ten pasiūlė darbą aviacijos paslaugų įmonėje „LSG Sky Chefs“, gaminančioje maistą lėktuvų keleiviams.

Man reikėjo dėlioti maistą į specialias lėkštes pagal nuotrauką ir surašytą receptą. Po to supakuodavau keleivio davinį, kaip reikalauja atitinkama oro linijų bendrovė.

Prisižiūrėjau įvairiausių patiekalų, pirmą kartą paragavau kuskuso. Toje bendrovėje dirbau šešerius metus. Į pabaigą ėmė slėgti rutina, mačiau, kad nėra karjeros augimo galimybių. Pradėjau mokytis prancūzų kalbos, bet paaiškėjo, kad jei nori siekti aukštumų, turi gerai mokėti ir olandų bei vokiečių kalbas.

Kai iš Belgijos pasitraukė kelios didžiulės oro linijų bendrovės, aš papuoliau į atleidžiamųjų sąrašą. Verkiant norėjosi kuo nors užsiimti, ypač trūko darbo su maistu.

Pradėjau naršyti internete ir kai pamačiau, kokius įspūdingus patiekalus žmonės gamina, apėmė pavydas.

Dar pastebėjau, kad daug patiekalų yra be mėsos. Niekada nebuvau didelė mėsos mėgėja, todėl pagalvojau, kad gal ir man pavyktų pagal receptus ką nors gardaus pagaminti.

– Tai buvo sumuštinis su avokadu ir keptu kiaušiniu – ir estetiškai atrodė, ir buvo skanus. To gaminio nuotrauką įdėjau į socialinius tinklus ir sulaukiau daug patiktukų.

– Dažniausiai valgydavau viena. Nors po vienu stogu gyvenau su iš Tuniso kilusiu širdies draugu, jis mano maisto nemėgo. Jam kasdien reikėdavo mėsiškų patiekalų. Užsukdavo draugės, pasivaišinusios girdavo mano gaminius.

– Slėgė, kad nerandu darbo, be to, pradėjo braškėti santykiai su draugu. Kelios mano draugės išvyko gyventi į kitas šalis. Ėmiau jaustis vis vienišesnė.

Nueini į parduotuvę ar į banką ir supranti, kad nesi savas žmogus. Vieną dieną susikroviau daiktus, pasiėmiau dvi kates ir grįžau į Kauną. Jau pustrečių metų esu Lietuvoje.

Iš pradžių su drauge norėjome atidaryti kavinę, bet dėl finansų trūkumo šį troškimą teko nukelti į ateitį. Tada pradėjau dar intensyviau reikštis savo maisto tinklaraštyje.

Užsidirbu iš kitos veiklos. Kadangi mano mama yra siuvėja, man kilo mintis sukurti naktinių marškinių, pižamų bei chalatų kolekciją „Passion Flower”. Prie šios veiklos prisidėjo ir viena mano draugė. Pirmoji kolekcija pasiteisino. Netrukus pristatysime antrą. Iš pradžių siuvome iš šilko, naujoje kolekcijoje bus ir medvilninės, ir trikotažinės pižamos.

– Mėsos nuo mažens nelabai mėgau. Nebent kartais valgydavau keptą vištą, dešreles ar sumuštinį su dešra. Rimtiems kepsniams, šašlykams būdavau abejinga. Kai Belgijoje pradėjau rašyti savo tinklaraštį, pagalvojau, ar būtų įmanoma mėnesį išgyventi be mėsos ir maitintis tik augaliniu maistu neatsisakant kiaušinių.

Pralėkė mėnuo. Mėsos visiškai nepasigedau. Per tą laiką naujai atradau avokadus, nes anksčiau jie man atrodė beskoniai. O kai juos pagaminau pagal atitinkamą receptūrą, nustebau, koks tai skanus dalykas.

Taip pat atradau tofu – sojų varškę, o anksčiau net nežinojau, kad toks produktas egzistuoja, taip pat smidrus, kitas iki tol neragautas daržoves. Tada dar gaminau kiaušinienę ir omletus, bet galiausiai nutariau ir kiaušinius išbraukti iš raciono. Supratau, kad ir iš tofu galima pagaminti „kiaušinienę“.

Jau grįžusi į Lietuvą pradėjau gaminti pyragus, tortus.

Šiuo metu iš pieno produktų mano racione liko tik varškė ir sūris. Nei pieno, nei sviesto, nei grietinės nevartoju. Naudoju arba cukranendrių cukrų, arba jį keičiu agavų, klevų, datulių sirupu. Baltojo cukraus nenaudoju.

Miltai patiekalų gamyboje išliko. Tiek kvietiniai, tiek naujų atradau. Nustebau, kad yra avinžirnių, žirnių, ryžių, avižiniai miltai.

– Mėgstu saldumynus, bet labiau patinka juos gaminti ir puošti negu valgyti. Man artimesnis sūrus maistas.

Kai gaminau pirmą veganišką tortą, buvo smalsu, ar jis pavyks, jei nenaudosiu nei miltų, nei grietinėlės, nei kiaušinių, nei sviesto, nei želatinos. Man pavyko.

Pasirodo, torto kremą galima padaryti iš tofu ir kokosų pieno, tuomet nereikia jokios želatinos. Kremas sustingsta dėl kokosų pieno. O torto pagrindą galima pagaminti naudojant riešutus, datules ir kokį nors sirupą, jei norisi saldžiau. Galima naudoti džiovintus vaisius. Tai fantastika.

– Jeigu galėčiau ten sukiotis nuo ryto iki vakaro, taip ir daryčiau.

Dažniausiai gaminu pati sau, bet būna, kad į mano gurmanišką šventę įsitraukia tėvai, draugai. Mama, kuri yra mėsos gerbėja, vis dažniau įvertina mano patiekalus ir stebisi, kad skaniai ir sočiai galima pavalgyti ir be mėsos.

Kaip mėsos pakaitalą naudoju sojas, dar yra seitanas, pagamintas iš kviečių baltymo. Jei noriu kotletų, juos gaminu iš įvairių daržovių.

– Bulves labai mėgstu. Netgi gaminau cepelinus su lęšių įdaru. Taip pat mėgstu bulves su grybais, bulvinius blynus, bulvinius blynus su cukinijomis.

– Nei silpnumo, nei nuovargio niekada nejutau – kaip tik užliejo energijos antplūdis, nes tada ir sportuoti pradėjau, užsiėmiau joga. Sugrįžusi į Lietuvą nuėjau pas gydytoją, man padarė kraujo tyrimus – trūko tik vitamino D.

– Taip, katės ėda ir obuolius, ir bulvių lupenas, ir žolės joms atnešu iš lauko.

– Širdies draugą rinkčiausi pagal jausmus. Man kaip tik būtų iššūkis pagaminti ką nors mėsiško. Nes dabar gal tik vištą iškepčiau, daugiau nieko nemoku.

Todėl visai smagu būtų mokėti ruošti ne tik vegetariškus, bet ir visavalgių patiekalus.

Kokosų aliejų ištirpinkite ir sumaišykite su miltais ir klevų sirupu. Gautą masę išklokite kepimo formoje ir dėkite į šaldytuvą. Tada gaminkite karamelę – sviestą, aliejų ir sirupą pašildykite ant silpnos ugnies, kol viskas gerai susimaišys. Karamelę užpilkite ant pagrindo ir įdėkite atgal į šaldytuvą. Ištirpinkite šokoladą ir kokosų aliejų ir užpilkite ant karamelės.

Svogūną ir pievagrybius apkepinkite ir sumaišykite su pjaustyta dešra ir cukinija. Ant tortilijų užtepkite padažo, sudėkite įdarą, ant viršaus dėkite pjaustytus pomidoriukus, tarkuotą sūrį ir sulenkite per pusę. Apkepkite iš abiejų pusių karštoje keptuvėje.

Migdolus, datules ir kokosų aliejų sutrinkite maisto smulkintuvu. Tolygiai paskirstykite ant kepimo popieriumi išklotos formos ir įdėkite į šaldytuvą. Per naktį arba mažiausiai 7 valandas mirkytus anakardžius sudėkite į elektrinį smulkintuvą, supilkite kokosų kremą, grietinėlę, citrinos sultis ir viską gerai išplakite iki vientisos masės. Gautą kremą užpilkite ant pagrindo ir palikite nakčiai šaldytuve. Puošti galite smulkintomis pistacijomis, šilauogėmis, citrinos griežinėliais.