Žuvies pyragai
Taip, pyragai gali būti skanūs ir nebūtinai saldūs! Žuvies pyragai – puiki idėja vakarienei, greitai pagaminami ir sotūs. Galimi įvairūs ruošimo bei įdaro būdai, tačiau geriausiai tinka naudoti žuvies file, kadangi ji jau būna išvalyta ir apdorota – jums belieka pasirūpinti tešla, prieskoniais ir garnyru.
Norite greitai pasigaminti mažus pyragėlius su žuvimi? Tam puikiai tiks šaldyta sluoksniuota tešla. Jei mėgstate lašišą, į įdarą galite pridėti ir varškės – ji puikiai dera su raudona žuvimi. Pyragėliai tinka ir kaip karštas, ir kaip šaltas užkandis, ir kaip pagrindinis patiekalas. Beje, į varškę dar tinka įmaišyti šviežių arba šaldytų špinatų, svogūnų laiškų ar kitų žalumynų. Vietoje dalies visos varškės galima naudoti rikotos sūrį.
Pasigaminti galite ir Ispanijoje labai populiarų pyragas su tunu, kitaip vadinamą „Empanada“. Kaip žinia, empanados yra itin populiarios Ispanijoje ir Lotynų Amerikos šalyse. Jų gaminimo procesas ir išvaizda priklauso nuo šalies virtuvės, bet Ispanijoje empanados dažniausiai kepamos labai didelės ir po to supjaustomos į mažesnius gabalėlius.
Lotynų Amerikos šalyse atvirkščiai – kepamos individualios, mažos empanados. Namie galite išsikepti labai minkštą ir gardžią empanadą, kuri skani tiek karšta, tiek šalta ir gali būti ne tik užkandis, bet ir pagrindinis pietų ar vakarienės patiekalas.
Koldūnai su žuvimi
Nors koldūnai yra tradicinis rusų virtuvės patiekalas, beveik visose pasaulio virtuvėse galima rasti panašių į mums gerai pažįstamų koldūnų patiekalų. Visi jie skiriasi savo forma ir dydžiu, tačiau turi bendrąją paruošimo technologiją: smulkinta įvairios rūšies mėsa, daržovės, vaisiai, sūriai yra suvyniojami į paruoštą tešlą.
Nors daugelis yra įpratę gaminti bei valgyti koldūnus su maltos mėsos ar daržovių įdarais, dėmesio verti yra ir koldūnai su žuvimi bei jūros gėrybėmis. Priešingai nei populiarieji koldūnai su kiauliena, koldūnai su žuvimi turi daug mažiau nesočiųjų riebalų bei kalorijų.
Pavyzdžiui, palyginus šamo ir liesos kiaulienos maistinę vertę, skirtumas didžiulis. Vidutiniškai 100 gramų žuvies yra apie 100-110 kcal., 18 gramų baltymų ir 2.9 gramai riebalų. 100 gramų kiaulienos yra trigubai daugiau – 357 kcal., 14 gramų baltymų ir net 33 gramai nesočiųjų riebalų. [1]Tad šamu įdaryti koldūnai bus daug liesesni, turės daugiau baltymų, bet mažiau riebalų, tarp kurių rasime ir gerųjų riebalų, kaip „Omega-3“, „Omega-6“ ar „Omega-9“.
Kaip ir visų rūšių koldūnams, žuvies koldūnams pagaminti prireiks tešlos, įdaro, bei pagal pasirinkimą – padažo. Gaminti koldūnus galima pačiais įvairiausiais būdais – juos virti, kepti, troškinti. Mitybos ekspertai rekomenduoja koldūnus virti, taip sumažinant aliejaus suvartojimo kiekį.
Gaminant tešlą, rekomenduojama išlaikyti 65% miltų ir 35% skysčio santykį, įskaitant kiaušinius. Po minkymo tešlą rekomenduojama šiek tiek palikti, kad miltų glitimas prisisotintų skysčiu ir tešla neliptų.
Kiaušinių pagrindo tešla labai greitai džiūsta, jos tekstūra yra kietesnė ir mažiau plastiška nei, pavyzdžiui, tešla su pienu. Yra daug skirtingų koldūnų tešlos receptų, tačiau vienas populiariausių ir paprasčiausių susidaro iš vandens, miltų ir kiaušinių.
Gamindami įdarą, atkreipkite dėmesį į jo drėgmės kiekį. Jei pati tešla gavosi sausesnė, tinka tinka ir drėgnesnis užpildas.
Kokią žuvį pasirinksite koldūnų gamybai priklauso nuo jūsų asmeninio skonio. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gaminat įdarą reikėtų
Žalia žuvis
Pagrindinė taisyklė ruošiant žalios, termiškai neapdorotos žuvies patiekalą, yra tokia: būtina atrasti tinkamą druskos ir cukraus kiekį. Jis skiriasi, priklausomai nuo žuvies filė dydžio. Tačiau santykis visada išlieka panašus: 1 dalis cukraus ir 3 dalys druskos. Jei ruošiamos žuvies filė yra didelė, jai įsisūrėti prireiks poros valandų, o jei mažesnė – pakaks ir valandos.
Sūdant žuvį kyla pavojus ją persūdyti. To galima išvengti, jei vadovaujiesi rasojančios žuvies principu. Ant žuvies, sūdomos kambario temperatūroje, po maždaug valandos iškrenta rasa: žuvis pasidengia mažais ištirpusios druskos lašeliais. Tai reiškia, kad žuvis prisisotino druskos ir likučius reikia švelniai nuvalyti bei nusausinti.
Jeigu nutiko taip, kad reikia sulėtinti druskos įsigėrimo į žuvį procesą, tuomet patartina pasūdytą filė dėti į šaldytuvą, kuriame nustatyta +4°, 0° ar net –1° temperatūra. Esant teigiamai temperatūrai įsisūrėjimo procesas smarkiai sulėtės, o nulinei ir neigiamai – apskritai sustos.
Būtina atkreipti dėmesį į žuvies rūšį, metų laiką ir pagavimo laiką. Nuo to taip pat priklauso, koks bus žuvies skonis. Neretai pasitaiko, kad net tuo pačiu metu sugautos vienos rūšies žuvys skiriasi skonio savybėmis. „Todėl negalima išvesti vienos formulės, pagal kurią būtų ruošiama žalia žuvis. Kiekvienu atveju reikia truputį improvizuoti ir taikytis prie aplinkybių
Gali keistai nuskambėti, bet nepatartina naudoti citrinos. Kulinarų teigimu, joje išnyksta subtilus skirtingos žuvies skonis ir tampa nieko neišskirtinis.
Lietuvoje yra didelis būrys žuvų, kurias galima valgyti termiškai neapdorojus. Ypač daug jų būna rudenį. Tai metas, kai džiugina atklystančios lašišos, kurių filė yra itin skani. Šios didelės žuvys per Kuršių marias keliauja į nerštavietes mūsų šalies upėse. Lašišų mėsos skonis yra stiprus ir intensyvus, todėl galima žaisti išraiškingesniais prieskoniais ir ingredientais. Pavyzdžiui, balzaminiu actu, apelsinais, greipfrutais, marinuotomis slyvomis ir pan.
Ne mažiau vertingi yra ir šlakiai. Tai taip pat rudeninės žuvys, kurių skonis, palyginti su lašišų, yra kur kas švelnesnis, o kūno sandaroje yra mažiau raumenų Jiems reikia mažiau druskos, jie greičiau įsisūrėja.
Sušiai su žuvimi
Sušiai – tradicinis japonų patiekalas, populiarus visame pasaulyje. Manoma, kad sušiai atsirado siekiant kuo ilgiau žuvį išlaikyti šviežią – taip Pietryčių Azijos gyventojai išrado naują konservavimo būdą, kurį vėliau perėmė ir japonai. Šviežia žuvis būdavo suspaudžiama tarp ryžių druskos akmenimis. Rūgdami ryžiai išskirdavo pieno rūgštį ir taip žuvis marinuodavosi. Tuomet jie žuvį suvalgydavo, o ryžius išmesdavo. Toks paruošimas užtrukdavo nuo kelių savaičių iki metų.
Gerokai vėliau ryžiai buvo pradėti maišyti su actu – tai sutrumpindavo marinavimo procesą. Žuvys nebebuvo konservuojamos, o dedamos šviežios. Taip susiformavo pirmasis sušis nigiris, kuris būdavo valgomas rankomis.
Jūrų dumblių, ryžių ir žuvies bei kitų priedų suktinukus pasigaminti namuose nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – tinkami ryžiai. Reikėtų naudoti specialius sušių ryžius, kurių galima įsigyti kiekviename didesniame prekybos centre. Prieš virimą ryžius būtina nuplauti po šaltu, tekančiu vandeniu. Gerai nuplovus, palikti sietelyje truputį pabrinkti. Ryžius įdėti dar neužvirus vandeniui, o kai jis užvirs – sumažinti ugnį iki minimalios ir uždengus dangčiu pavirti dar 15 minučių. Kai visas vanduo bus sugertas, ryžius reikėtų pavirti dar 1-2 min. P to išjunkite ugnį ir palikite ryžius puode 5-10 min.
Sušiai gali būti susukami su pačiais įvairiausiais ingredientais. Japonijoje lengva gauti šviežios ir tikrai kokybiškos žuvies, todėl sušiai dažniausiai ruošiami su žaliu, plonai pjaustytu tunu (labiausiai vertinama riebi, tiesiog burnoje tirpstanti tuno papilvės mėsa), kalmaru, aštuonkoju, lašiša, skumbre. Lietuvoje puikūs sušiai pavyks ir su rūkyta ar sūdyta žuvimi, žuvies ar jūros gėrybių konservais, kepta žuvimi, krevetėmis ar kitomis jūrų gėrybėmis.
Žuvies pyrago receptas
Reikės:
- 600 g lašišos filė
- 1 vnt. sluoksniuotos bemielės šaldytos tešlos
- 1 valg. š. grūdėtųjų garstyčių
- 2 saujų špinatų
- 1 valg. š. sviesto
- 2 žiupsnelių druskos įdarui ir padažui
- 2 žiupsnelių juodųjų pipirų įdarui ir padažui
- 1 vnt. kiaušinio
- 2 valg. š. pieno
- 100 g kreminės varškės arba nesaldaus varškės sūrelio
- 1 valg. š. neriebaus majonezo (galima keisti natūraliu jogurtu)
- 1 arbat. š. citrinų sulčių
- 1 valg. š. svogūnų laiškų arba laiškinių česnakų
Gaminimo eiga
1. Į gilų dubenėlį sudėkite visus padažui skirtus produktus, išskyrus žalėsius, ir išsukite iki vientisos masės. Dėkite į šaldytuvą.
2. Išimkite iš šaldytuvo kameros šaldytą tešlą, sudėkite lakštus ant miltais pabarstytos lentos vienu sluoksniu, kad kiek atšiltų, kol ruošite įdarą.
3. Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir sudėkite špinatus. Pakepkite, kol špinatai sukris – 2–3 min. Pabarstykite druska, pipirais.
4. Paruoškite lašišos filė – jei ji labai stora, perpjaukite išilgai pusiau, reikalingas maždaug vieno cm storio gabalas. Pabarstykite lašišą pipirais ir druska.
5. Iš pusės tešlos suformuokite žuvies pavidalo pyrago pagrindą – galite tam naudoti popieriaus trafaretą. Pyragą galite kepti apvalų arba stačiakampį. Iš tešlos nuopjovų suformuokite ir maždaug 1 cm pločio kraštelį.
6. Ant tešlos pagrindo paskirstykite špinatus, ant jų guldykite lašišą, patepkite ją garstyčiomis, o ant viršaus dar tepkite pusę pasiruošto padažą.
7. Suplakite kiaušinį su pienu ir šiuo plakiniu patepkite pyrago pagrindo kraštelius, ant viršaus dėkite viršutinę pyrago dalį ir aptepkite kiaušinio-pieno mišiniu. Jei norite gražiau atrodančio pyrago, iš tešlos likučių galite suformuoti žuvies žvynus – kiaušinio-pieno plakiniu priklijuokite juos prie pyrago viršaus. Pyrago šonus kruopščiai apspaudykite šakute.
8. Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C ir kepkite pyragą apie 25 min. – kol viršus taps auksinės spalvos.
9. Patiekite šiltą arba kambario temperatūros kartu su likusiu padažu, pagardintu smulkiai kapotais laiškiniais česnakais arba svogūnų laiškais.
Skanaus!
[1] https://www.healthline.com/nutrition/is-catfish-healthy
