Lietuvos valstybės atkūrimo diena šiemet – kitokia. Dėl pandemijos Vasario 16-ąją lietuviai sutiks namuose su savo šeima, todėl kviečiame prisiminti populiariausius tradicinius nacionalinės virtuvės patiekalus, kurie puikiai tiks jūsų šventiniam stalui. 

Nacionalinė virtuvė augo kartu su valstybe – gausybė patiekalų vis dar užima svarbią vietą mūsų virtuvėje, tačiau yra ir tų, kurie po truputį praranda populiarumą.

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, Vasario 16-ąją kviečia prisiminti šimtus metų tobulintus receptus ir savo stalą papuošti tradiciniais patiekalais. 

„Nors lietuviai vis dažniau atsigręžia į Vakarų ar Rytų virtuves ir namuose eksperimentuoja dažniau, tradiciniai lietuviški patiekalai vis dar užima ypač svarbią vietą. Tarp populiariausių patiekalų išlieka cepelinai, kugelis, šaltibarščiai, kuriuos, beje, lietuviai renkasi ne tik vasarą, bet ir žiemą“, – pasakoja V.Juodkazienė. 

Akivaizdu, kad lietuvių virtuvės karalienė – bulvė. Nuo senų senovės tautiečiai mėgaujasi dešimtimis receptų iš bulvių: jas verda, kepa, tarkuoja, pjausto gabaliukais, mėgaujasi su lupena ar be jos.  

„Lietuvių kūrybiškumas gali stebinti ne vieną užsienietį. Iš vieno ingrediento – bulvės – galima pagaminti daugybę patiekalų. Be tradicinių cepelinų ir kugelio vis dar labai populiarūs bulviniai ir „Žemaičių“ blynai, vėdarai, kepti bulvių gabalėliai su šonine. 

Populiariausias garnyras prie beveik visų patiekalų vis dar išlieka bulvių košė. Egzotiškesni ar sudėtingiau pagaminami bulviniai patiekalai populiarumą po truputį praranda, tačiau abejotina, ar jie kada nors išnyks iš mūsų virtuvių. Pavyzdžiui, kraujinių vėdarų paragautų tikrai ne kiekvienas, o autentišką dzūkišką bandą galėtų iškepti tik tikras to regiono atstovas“, – teigia V.Juodkazienė. 

Mėsiški patiekalai mūsų virtuvėje užima taip pat labai svarbią vietą. Įvairiausi maltiniai, mėsos vyniotiniai, rūkytos ir vytintos dešros įsišaknijo nacionalinėje virtuvėje. 

„Dėl mūsų regiono specifikos mėsos vis dar suvalgome daugiausiai. Nors vegetariški ar žuvies patiekalai užima vis didesnę vietą, o sveika mityba po truputį tampa prioritetu, mėsiški patiekalai iš lietuvių virtuvės dar tikrai nepasitrauks. Balandėliai iš kopūstų ir maltos mėsos populiarūs visuose Lietuvos regionuose, o kotletų ar spirgučių padažo prie gausybės patiekalų taip pat dar niekas neišstūmė. Populiarumą praranda tik labai egzotiški ar sudėtingai pagaminami mėsos patiekalai. Pastebima, kad jaunoji karta rečiau renkasi šaltieną, keptą kiaulės koją ar ausis su žirniais“, – sako V.Juodkazienė. 

Maisto ekspertės teigimu, Lietuvos regionų virtuvės taip pat išsiskiria savitumu. Aukštaitijos pasididžiavimas – ruginė duona, įvairiausi blynai, virtiniai ir lietuviškas baltas sūris. Taip pat šiame regione gaminami įvairūs desertai, spurgos, bandelės ir žagarėliai. 

Suvalkiečiai nuo senovės yra mėsos gaminių ekspertai. Šiame regione populiarūs rūkyti kumpiai, dešros, skilandžiai. 

Dzūkija – grybų kraštas, kurių patiekalai išpopuliarėjo visoje Lietuvoje. Šis kraštas išsiskiria ir patiekalais iš grikių. Pavyzdžiui, iš šių kruopų miltų gaminami įstabaus skonio blyneliai. 

Žemaitijoje populiariausias kastinys, patiekiamas su bulvėmis, taip pat egzotiškos sriubos: cibulynė ar šmakalas. Bulvių košė šiame regione neretai trinama su miltais, grietine ir lašiniais. 

„Lietuviška virtuvė didžiuojasi šimtais laiko patikrintų receptų, kuriems iki šių dienų nėra atsispiriama. Lietuvos valstybės atkūrimo diena – puiki proga prisiminti mūsų kulinarinį paveldą“, – teigia V.Juodkazienė ir pateikia Vasario 16-ajai skirtą „Žemaičių“ blynų receptą.

Burnoje tirpstantys „Žemaičių“ blynai 

Reikės: 

• 1 kg bulvių 
• vieno kiaušinio
• 2 šaukštų maltų džiūvėsių
• 3 šaukštų miltų
• 350 g virtos kiaulienos
• vieno svogūno
• vieno šaukšto sviesto 
• 3 šaukštų aliejaus 
• druskos
• pipirų

Kaip gaminti 

Bulves išvirkite pasūdytame vandenyje, atvėsinkite ir sugrūskite iki vientisos masės. Į šią masę įmuškite kiaušinį, dėkite miltus ir šiek tiek druskos. Viską išminkykite. Kiaulieną sumalkite ir sumaišykite su svieste pakepintais svogūnais, druska bei pipirais.

Iš maltų bulvių masės formuokite pailgus paplotėlius, ant jų dėkite šaukštą įdaro, užlenkite kraštus ir suformuokite blynelį. Sumaišykite šaukštą miltų ir du šaukštus džiūvėsėlių, kuriuose apvoliokite blynus. Kepkite keptuvėje ant vidutinės ugnies, kol gražiai apskrus. Patiekite su grietine ar grybų padažu. Skanaus!