Šįsyk kompanija ir vėl mergaitiška, tačiau patiekalai kiti. Niekas nesako, jog virtuvė – tik moters karalystė, bet argi nėra malonu kartais pabūti karaliene? Suktis aplink stalą nieko netrukdoma, pagaminti mažą šedevrą ir ragautojų komplimentus maloniai prisiimti tik sau? O kiekvienas kraštietės Indrės Samukėnienės gamintas Velingtono kepsnio ir naminės granolos kąsnelis neabejotinai vertas dosnių komplimentų.
Stebiuosi – vėl ir vėl – tobulu skoniu ir genialiu paprastumu.
„Kulinarija man yra atsipalaidavimo būdas, taip pat ir svarbi bei atsakinga moters pareiga, nes nuo maisto priklauso visos šeimos sveikata, todėl labai svarbu, kad jis būtų sveikas bei gamintas namuose.
Labai mėgstu suktis virtuvėje, tačiau, kad tai nepabostų ir jausčiausi laiminga, turiu nuolat kelti sau iššūkius, išbandyti naujus dalykus. Virtuvėje, kaip ir gyvenime, reikia stengtis ir neleisti įsisukti rutinai. O nauji skoniai, kaip ir nauji potyriai, pakelia ūpą“, – įsitikinusi šėtiškė, feisbuko paskyros „Naminis pyragas“ įkūrėja Indrė Samukėnienė.
– Indre, kokių produktų tavo šaldytuve visada galima rasti?
– Visada yra daržovių bei pieno produktų. Stengiuosi į patiekalus įtraukti kuo daugiau daržovių, o pieno produktus tiesiog labai mėgstam.
– Gali prisiminti didžiausią tave ištikusią kulinarinę nesėkmę?
– Tokio labai didelio fiasko, kad patiekalas būtų visiškai nevykęs, turbūt ir nėra buvę. Bet esu virdama pusryčių košę ją pamiršusi ir tiek sudeginusi, kad virtuvėje sunkiai ką per dūmus įžiūrėti galėjau (juokiasi).
– Ar yra koks patiekalas, kurį tiesiog dievini?
– Tai burgundiškas jautienos troškinys su marinuotais agurkėliais. Nuo mažens mėgau troškinius, jaučiu didelę nostalgiją mamos gamintam guliašui.
– Užsiminei, jog stengiesi maitintis sveikai, daug dėmesio skiri kokybiškiems produktams. Kodėl tau tai taip svarbu?
– Visada perku grynus produktus, o ne gaminius, tada tiksliai žinau, ką valgome, žinau, kad nepridėta konservantų, cukraus, palmių aliejaus. Kodėl? Nes visa tai sukelia baisias ligas.
Jei perku gaminį, visada stengiuosi skaityti, kas parašyta etiketėje. Aš manau, kad visi turėtume į tai atkreipti dėmesį ir nesveikais maisto gaminiais nepiktnaudžiauti.
Labai dažnai girdžiu, kai žmonės sako, kad neturi laiko maisto gaminimui, todėl perka parduotuvėse jau pagamintą maistą, tačiau nepagalvoja, kad sušlubavus sveikatai laiko nebeturėsime niekam.
Žinoma, nėra taip, kad visai atsisakėme nesveikų gaminių. Pavyzdžiui, saldumynų tikrai sunku atsisakyti (šypsosi), bet gera žinoti, kad pagrindinis per dieną suvalgytas maistas buvo sveikas.
– Kokius mitybos įpročius norėtum perduoti augančiam sūneliui?
– Norėčiau, kad sūnus visada valgytų sočius pusryčius, be abejo, stengtųsi valgyti kuo sveikiau, gertų daug vandens, kad visa tai būtų įprotis, o ne prievolė.
– O jei ūgtelėjęs sūnus norės valgyti traškučius ir mėsainius?
– Manau ir tikiu tuo, jog vaikai nori valgyti tai, ką valgo jų tėvai. Tad jei mūsų vaikai nematys šių dalykų kiekvieną dieną, manau, ir jokio noro tam nebus.
Nesu kategoriška ir griežto NE mėsainiams ar traškučiams nesakau – nieko neatsitiks, jei per šventes ar savaitgalį šiek tiek pasmaguriaus, tačiau augant vaikui turi būti ugdomas jo suvokimas, koks maistas yra valgomas kaip desertas ir kartais, o kuris nuolatos.
– Indre, buvai užsiminusi, jog žmonos patiekti pietūs ar vakarienė parodo rūpestį šeimai. Koks būtų tavo tobulos vakarienės dviems meniu?
– Turbūt ne taip svarbu, kokį patiekalą pasirinksi, svarbiausia, kad šeima susiburtų ir vakarienę valgytų kartu, bendrautų, aptartų dieną, dalintųsi ir džiaugtųsi maloniomis akimirkomis, praleistomis kartu (šypsosi).
– Esi smaližė ir labiau mėgsti, kai namai kvepia pyragais, ar labiau esi linkusi ragauti mėsiškus patiekalus?
– Iki nėštumo labai mėgau įvairius skanėstus iš mėsos, saldumynų galėjo net nebūti. Po nėštumo viskas tarsi apsivertė aukštyn kojomis – pradėjau labai norėti saldumynų, ypač kol pati maitinau sūnelį Danielių. Dabar tas noras sumažėjęs, bet ryte prie kavos puodelio visada suvalgau nors gabalėlį juodojo šokolado.
– Neabejoju, kad tau taip pat svarbu ne tik skonis, bet ir tai, kaip patiekalas atrodo.
– Taip, estetika lėkštėje man labai svarbi. Ji tikrai ne tik pažadina apetitą, bet ir pakelia nuotaiką, o jei dar ir skanu, tai valgymas tampa tikru malonumu. Žinoma, man ir sūnui apetito kelti nereikia, greičiau priešingai (juokiasi), o štai su vyru kovoju kiekvieną dieną, kad daugiau valgytų.
– Kodėl nusprendei pasidalinti Velingtono kepsnio ir naminės granolos receptu?
– Velingtono kepsnys – labai geras pasirinkimas šventiniam stalui ir nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti. Svarbiausia – neperkepti, tada mėsa bus lengvai kramtoma, o grybų pagardas su traškia tešla sukurs tobulą skonį.
O granola – puikus pusryčių pasirinkimas norintiems pavalgyti sveikai ir skaniai.
Velingtono kepsnys
Kepsniui reikės:
- maždaug 1 kg jautienos išpjovos;
- 100 g kepenėlių;
- 600 g įvairių grybų;
- 250 g sluoksniuotos tešlos;
- 1 didelio raudonojo svogūno;
- 2 česnako skiltelių;
- geros saujos džiūvėsėlių;
- 1 kiaušinio;
- alyvuogių aliejaus kepimui;
- sviesto kepimui;
- šviežių rozmarinų;
- juodųjų pipirų;
- druskos.
Susismulkiname ryšelį rozmarinų, sumaišome su geru žiupsniu druskos ir juodaisiais pipirais. Prieskonių mišinyje tolygiai apvoliojame išpjovą – ji turi būti pilnai padengta. Gerai įkaitiname keptuvę su alyvuogių aliejumi ir gabalėliu sviesto, įdedame šakelę rozmarino. Dedame išpjovą ir iš visų pusių apkepame apie 4 minutes. Atidedame.
Į tą pačią keptuvę sudedame smulkintus svogūnus, česnaką, grybus ir pakepame apie 15 min. Keptuvės šone padarome vietos ir apkepame kepenėles 3–4 min, įberiame druskos, pipirų. Tada viską imame iš keptuvės ir gerai susmulkiname, įberiame džiūvėsėlius, išmaišome.
Imame sluoksniuotą tešlą, pabarstome miltais ir iškočiojame iki vidutinio virtuvinio rankšluosčio dydžio. Ant tešlos gražiai išdedame grybus, būtinai paliekame 3–4 cm kraštus, juos patepame kiaušinio plakiniu, ant krašto dedame išpjovą, prilaikant tešlos galą suvyniojame. Atvirus tešlos galus užspaudžiam šakute. Viršų patepame kiaušinių plakiniu. Kepsnį šaunam į 210 C orkaitę 40 min. Kepsnys bus vidutiniškai iškepęs.
„Garnyrą pasirinkite pagal skonį, be abejo, tobulai tiks tradicinė bulvių košė, grietinėlės padažas prie mėsos bei mėgstamiausios daržovės. Ieškantiems kažko įdomesnio siūlau pamėginti raudonojo vyno padažą bei bulvių košę su alyvuogių aliejumi bei kuminų sėklomis“, – ragina Indrė.
Padažui reikės:
- 2 svogūnų;
- šviežių čiobrelių;
- kupino a. š. rūgščios uogienės;
- 100 ml raudonojo vyno;
- 1 a. š. garstyčių;
- 2 v. š. miltų;
- 600 ml sultinio.
Apkepame svogūnus kartu su smulkintais čiobreliais, dedame uogienę, įpilame vyną, uždegame. Įdedame garstyčias, miltus, gerai išmaišome, supilame sultinį, paverdame, kol sutirštės. Sutriname iki vientisos masės. Pagardinam druska ir pipirais.
Bulvių košei reikės:
- bulvių;
- alyvuogių aliejaus;
- vandens;
- kuminų sėklų;
- juodųjų pipirų;
- druskos.
Bulves išverdame, sutriname, negailėdami įpilame alyvuogių aliejaus, vandens. Kai košė tampa tinkamos konsistencijos, beriame kuminų sėklas, druską, pipirus.
„Viską darau iš akies, valgant turi jaustis ir alyvuogių aliejaus, kumino ir pipirų skonis, kitaip košė atrodys blanki. Idealu, jei košę apkeptumėte orkaitėje, kol paruduos viršus“, – pataria Indrė.
Naminė granola
Reikės:
- 400 g avižų dribsnių;
- 50 g moliūgų sėklų;
- 50 g sezamų sėklų;
- 50 g kanapių sėklų;
- 50 g saulėgrąžų sėklų;
- 100 g kapotų lazdyno riešutų;
- 150 ml kokoso aliejaus;
- 150 ml klevų sirupo;
- 100 g juodojo šokolado.
Granolos ingredientus sumaišome, paskleidžiame kepimo popieriumi išklotoje skardoje ir šauname į 180 C laipsnių orkaitę apie 20 min. Vis pamaišome. Į atvėsusią granolą įmaišome šokoladą.
„Granola labai skanu su pienu arba su ispaninių šalavijų pudingu. Jam reikia pusės stiklinės migdolų pieno, vieno valgomojo šaukšto ispaninių šalavijų sėklų. Leidžiame išbrinkti, ant viršaus įsidedam granolos. Skanaus!“ – sako Indrė.