Šis bravoras jau lapkritį ketina atverti skonių improvizacijoms ir edukacijai atvirą „Volfas Engelman Studiją“, kuri pakvies visuomenę interaktyviai įsitraukti į kūrybinį ir pažintinį procesą. Apie šį, į žymiausias pasaulines praktikas besiorientuojantį projektą, kalbamės su M. Horbačausku.
– Naujosios bravoro erdvės pavadinimui pasirinkote menininkų pamėgtą pavadinimą „Studija“. Ar galima tikėtis, kad savo Studijoje sieksite mažinti šį atstumą tarp produkto ir vartotojo bei atskleisti alaus gamybos sąsajas su menu?
– Žinoma! Alaus kūryba yra menas. Juk iš sąlyginai riboto ingredientų skaičiaus (4!) – vandens, salyklo, apynių ir mielių – reikia kiekvieną kartą sukurti kažką naujo ir išskirtinio savo skoniu, stiprumu, spalva, puta, aromatu ir net charakteriu. Gal tai kiek panašu į muzikos kūrybą, kur kuriant tokius skirtingus kūrinius kaip simfonija, opera ar pop daina, dirbama vos su 8 natomis. Geras aludaris tikrai yra menininkas.
Turėdami galimybę pamatyti, kaip alus gaminamas ar net sudalyvavę gamybos procese, vartotojai labai dažnai nustemba. Sugriūna visi mitai ir stereotipai – alus pasirodo esąs gyvas produktas, turintis unikalų gamybinį kelią, o ne industrinis gėrimas.
– Skamba intriguojančiai – ar šį gamybos procesą bus galima iš arti pamatyti ir Volfas Engelman Studijoje?
– Studija bus alaus dirbtuves primenanti erdvė – interaktyvaus kūrybinio proceso vieta. Čia eksperimentuosime, kursime naujus produktus, ragausime, klausime kolegų ir būsimų vartotojų nuomonės. Sėkmingiausius kūrybinio proceso produktus imsime gaminti didesniais kiekiais ir paleisime į gyvenimą.
Įsivaizduokite erdvę, kur girdisi verdamas alus, skleidžiasi misos ir apynių kvapas bei verdamo alaus šiluma, o visa įranga – salyklo malūnas, virimo katilas, fermentacijos talpos – pasiekiama ranka.
Tai – mūsų Studija. Alaus mėgėjai, žinovai bei visi susidomėję čia turės galimybę ne tik degustuoti, susipažinti su alaus rūšimis bei istorija, bet ir praktiškai dalyvauti gamybos procese. Pabuvęs tokioje erdvėje mūsų lankytojas turėtų pasijausti žymiai didesnis alaus ir alaus kultūros žinovas.
Studija turėtų tapti ta vieta, kur ne tik mūsų, bet ir mūsų partnerių kūrybiškiausi žmonės galėtų atsiskleisti ir sukurti kažką naujo bei įdomaus. Be to, improvizuosime ne tik su alaus kūrimu. Maisto gamyba užsiimantiems partneriams suteiksime erdvę kurti skirtingus užkandžius ir patiekalus, ieškoti unikalių sprendimų, derančių su skirtingomis alaus rūšimis.
– Panašu, kad kūrybinio proceso metu gali gimti iš tiesų unikalių, išskirtinių, galbūt net labai asmeniškų, autorinių gėrimų?
– Tikrai taip. Ilgai galvojome, kaip reikės vadinti alaus rūšis, kurių gims Studijoje. Po ilgų svarstymų apsistojome ties idėja visą seriją vadinti „Alaus laiškais“. Laiškų būna labai daug ir įvairių, jie atkeliauja iš viso pasaulio, kaskart vis skirtingi, unikalūs, dažnai labai asmeniški ir vienetiniai, skirti būtent tam asmeniui.
Labai panašiai bus ir su mūsų Studijoje gimstančiu alumi. Kiekvienas galės atrasti sau skirtą. Jau turime ir pirmuosius, bandomuosius serijos laiškus iš skirtingų vietų: „White IPA iš Sietlo“, „Ruby Stout iš Dublino“, „Chili Pils iš Verakrūzo Meksikoje“ ir „Cream Ale iš Braitono“.
– Kaip kilo mintis įkurti tokią alaus skonių improvizacijoms ir edukacijai atvirą erdvę?
– Studijos ar „minibravoro“ idėją turėjome jau seniai, gal kokius 5-6 metus. Kiekvienais metais ta mintis pakartotinai iškildavo strateginių sesijų metu, bet dėl vienų ar kitų priežasčių vis atidėdavom. Keliaudami po įvairias šalis analizavome geriausias praktikas pasaulyje, rinkome idėjas ir koncepcijas. Teko aplankyti daugiau nei 20 skirtingų vietų.
Mano manymu, geriausi panašių projektų pavyzdžiai yra „Guinness“ muziejus ir neseniai atidarytas degustacinis centras „Open Gate Brewery“ Dubline, „Heineken experience“ centras Amsterdame, „Stiegl“ minibravoras, muziejus ir visas degustacinis centras Zalcburge, taip pat iš dalies mūsų kolegų „Olvi“ muziejus Suomijoje, ar „A.le Coq“lankytojų centras Tartu mieste. Visi jie yra savaip unikalūs, turi tam tikras stiprias, dažnai istoriškai nulemtas bei išvystytas koncepcijas ir vieną vienijantį dalyką – alų, jo istoriją bei kultūrą.
Mes stengėmės semtis įkvėpimo iš geriausių idėjų, ieškoti, kaip jas būtų galima pritaikyti pas mus, bet kartu sukurti kažką naujo ir unikalaus. Norėjome, kad mūsų pirmine ir pagrindine paskirtimi taptų naujų produktų kūrimas ir vystymas. Kita vertus, nenorėjome tapti slapta bandymų laboratorija – norėjome būti atviri žmonėms. Todėl produktų kūrimo misija išsiplėtė iki atviro minibravoro su degustaciniu centru ir ekspozicija.
Kūrybinis procesas vis dar tęsiasi – šiuo metu vis dar svarstome galimybę kelias dienas per savaitę Studiją paversti ir išskirtiniu alaus baru, atviru visiems įspūdžių ištroškusiems alaus mėgėjams.
– Pabaigai gal dar galite priminti, kada ši alaus skonių kūrybinė erdvė atvers duris visuomenei?
– Šiuo metu alaus gamybos įranga jau stovi ir pirmos alaus partijos yra išvirtos, fermentuojasi ir brandinasi, o viešai prieinama Studija, ko gero, taps šiais metais. Kita vertus, su atidarymu labai neskubame, nes projektas brandintas ilgai ir dar daugelis idėjų vis dar yra intensyvaus vystymo procese. Tokie centrai negimsta staiga, pavyzdžiui, „Stiegl“ savininkai centrą įrenginėja jau 30 metų, vis išplėsdami ar kažką papildydami. Tai nuolatinis kūrybinis procesas.
