Karališka pora sėdėjo atskirai
Švedijos karalius yra tikras maisto žinovas. Domėjimasis maistu yra vienas iš jo didžiausių pomėgių. Jo didenybė netgi yra Gastronomijos akademijos narys.
Nepaisant to, nepanašu, kad karalius būtų labai išrankus maistui. Kai prieš pusmetį karalius Carlas XVI Gustafas su karaliene Silvia lankėsi Lietuvoje, ypatingų pageidavimų dėl maisto jį gaminusiems virėjams išsakyta nebuvo.
Karališkosios poros garbei oficiali vakarienė buvo surengta prezidentūroje, o vėliau karalius pagal protokolą surengė atsakomąją vakarienę Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės garbei, kuri vyko Valdovų rūmuose.
Per vakarienę laikytąsi įvairių protokolo reikalavimų. Vienas tokių – meniu pateikti prancūzų kalba.
Griežtai paisyta ir tvarkos, kaip svečiai sėdės už stalo. Paprastai sutuoktiniai pagal protokolą nesodinami greta vienas kito. Tad ir karalienė Silvia sėdėjo priešais karalių, kurio dešinėje buvo pasodinta prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kaip parodoma pagarba
Daug dėmesio puotoje skirta ir stalo dekorui. Specialiai iš Švedijos atvažiavęs floristas jį papuošė tuomet žydėjusiomis rudeninėmis gėlėmis. Ant stalo netrūko žvakių, o apšvietimas buvo nukreiptas taip, kad kuo gražiau matytųsi valgiai.
Švedijos ambasados Lietuvoje informacinių ir kultūros projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė pastebėjo, kad švedai apskritai daug dėmesio teikia estetiškam maisto patiekimui.
Pavyzdžiui, Švedijos ambasados valgomajame per pietus, pusryčius ar vakarienę visada uždegamos žvakės. Kaip ambasados darbuotojams paaiškino Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin, uždegus žvakes ir gražiai padengus stalą parodoma pagarba valgantiems.
„Kaip japonai turi arbatos gėrimo ceremoniją, taip švedams valgymas yra tam tikra ceremonija. Todėl jie stengiasi sukurti ypatingą atmosferą, uždegdami žvakes, dekoruodami stalą tekstile, parinkdami tam tikrą apšvietimą, įrankius ir indus“, – vaizdžiai paaiškino G.Berželionytė.
Tokį požiūrį į maisto papuošimą netruko perimti ir ambasadoje dirbantys lietuviai, juokavę, kad dabar jų namuose atsirado nesuskaičiuojama daugybė žvakių.
Plušo šeši virėjai
Švedijos karaliaus vizito metu Valdovų rūmuose vykusios vakarienės patiekalus ruošė net šeši virėjai: keturi lietuviai ir du iš Švedijos atkeliavę karališkųjų rūmų virtuvės vadovai.
Viena iš karališkąją vakarienę gaminusių virėjų buvo Švedijos ambasados Lietuvoje virtuvės vadovė Daiva Leonavičienė. Moteris prisiminė, kad ruošiant vakarienę virtuvėje, kuriai tuo metu dirigavo švedai, tvyrojo visiška ramybė.
Vakarienei buvo pasiruošta iš anksto. Dar iki atvykstant karaliams į Lietuvą atvažiavo jų virėjai, kad išsiaiškintų esamą situaciją ir sudėliotų būsimą meniu.
Švedai tiksliai žinojo, ką ruoš ir buvo susipjaustę visus produktus iš anksto. Kiekvieną precižiškai atrinktą produktą, o taip pat indus ir stalą puošusias gėles jie atsivežė patys iš Švedijos.
„Viskas buvo labai tiksliai atidirbta ir suplanuota, kiekvienam iš šešių virtuvės šefų aiškiai įvardyta, kas ir ką darys. O kada ir kaip bus serviruojamas pagrindinis patiekalas, įvardinta minutės tikslumu!“, – žavėjosi D.Leonavičienė.
Tiesa, niekas, išskyrus virėjus, iš anksto negalėjo žinoti, kas bus patiekta per vakarienę.
Kol patiekalai nepatiekiami karaliams, karališkasis meniu laikomas griežčiausioje paslaptyje. Vėliau karališkasis meniu paskelbiamas viešai rūmų interneto puslapyje, tad su juo gali susipažinti, kas tik panorėję.
Karalienei – cepelinai
D.Leonavičienei teko pasirūpinti karališkosios poros vaišėmis ir priėmimo ambasadoje metu. Paklausiusi rūmų virėjų patarimų, kokį maistą galima būtų patiekti valdovams, lietuvė išgirdo atsakymą: „Skanų ir gražiai patiektą. Karalius mėgsta paskanauti visko, kas nauja“.
Lietuviai svečiai ambasadoje paprastai vaišinami tradiciniu švedišku maistu, o švedai – lietuvišku. Taigi D.Leonavičienė Švedijos karališkajai porai paruošė lietuviškų užkandžių. Vienas tokių – vieno kąsnio sumuštinukai su džiovintu lietuvišku obuolių sūriu.
Beje, Švedijos karalienei pažįstamas ir lietuviškų cepelinų skonis. Ankstesniojo vizito Lietuvoje metu D.Leonavičienė specialiai jai išvirė keletą nedidelių cepelinų su džiovintų grybų įdaru, kuriais karalienė Silvia mielai pasivaišino.
Ant torto užsibėrė druskos
Šįkart per karališkąją vakarienę Valdovų rūmuose svečiams buvo patiekta nemažai patiekalų iš jūros gėrybių: įvairių vėžiagyvių, šukučių. Taip pat svečiai vaišinti ypatingu skanėstu – karaliaus Oskaro II tortu.
Sakoma, kad 1859-1907 metais Švediją valdęs karalius Oskaras II, dabartinio karaliaus prosenelis, taip mėgdavęs šį tortą, kad skanėstas net buvo pavadintas jo vardu. Oskaro II pamėgtą tortą, kurį pagaminti gana nesunku, mielai valgo ir karalius Carlas XVI Gustafas.
Kai Lietuvoje buvo patiektas minėtasis tortas, Švedijos karalius pasielgė neįprastai – užsibarstė ant jo žiupsnelį druskos.
Tiesa, neaišku, kodėl jis taip padarė. D.Leonavičienė spėjo, kad būdamas maisto žinovu karalius pasielgė gana išmintingai. Tortas yra labai saldus, tad druska veikiausiai subalansavo jo skonį.
Princesių skanėstas
Švedijoje labai populiarus ir dar vienas „karališkasis“ skanėstas. Tai – princesių tortas, kadaise vadintas žaliuoju tortu, nes anksčiau buvo dekoruojamas žalia maricipanų mase.
Kaip pasakojo Švedijos ambasados Lietuvoje politikos apžvalgininkė Jonė Šeštakauskaitė, šį tortą labai mėgusios trys Švedijos princesės, seserys Margaretha, Märtha ir Astrid. Kaip tiki jų garbei skanumynas pavadintas princesių tortu.
Torto receptas pirmąkart buvo paviešintas 1948 metais išleistoje kulinarinėje knygoje, pavadintoje „Princesių receptų knyga“ ir tapo nepaprastai populiariu visoje Švedijoje.
Torto pagrindą sudaro paprastas biskvitas, perteptas plakta grietinėle, vaniliniu kremu ir uogiene. Ant šio pagrindo viršaus uždedama ryškios spalvos iškočiota maricipanų masė, kurios galima nusipirkti ir Švedijos prekybos centruose.
Nors anksčiau ši masė būdavo dažniausiai žalia, dabar tortas gali būti įvairių spalvų: rožinės, geltonos, žydros.
Dažniausiai toks tortas ruošiamas gimus Švedijos princui ar princesei, o taip pat ir per kitų vaikų gimtadienius.
Princesių tortą netruko pamėgti ir lietuviai.
Kai Lietuvoje viešėjo karališkoji pora, princesių tortų buvo galima įsigyti ir prekybos centre IKEA. Lietuviams tortai taip patiko, kad bemat buvo išgraibyti, nors planuota, kad jų užteks viso Švedijos valdovų vizito metu.
Pusryčiams – šampanas su silke
Balandžio 30 diena, kaip minėta, švedams reikšminga ne tik dėl karaliaus gimtadienio. Tądien švedai švenčia ir Valpurgijos arba švediškai – Valburgo šventę, skirtą prikelti pavasariui.
Ši šventė ypač reikšminga Švedijos universitetų studentams, kurie balandžio 30-osios rytą paprastai pradeda nuo neįprastų pusryčių – šampano ir silkių!
Vėliau vyksta daug įvairiausių studentiškų renginių: nuo lenktynių, plaukiant upe savo pasidarytomis transporto priemonėmis, iki laužų deginimo vakare. Tądien netgi sakoma kalba pavasariui.
Studentai per Valburgą paprastai linksminasi visą dieną ir naktį, taip ir nenueidami miegoti. O kitą dieną jau žygiuoja Gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos – paraduose.
Valburgo arba Valpurgijos šventė turi gilias pagoniškas šaknis. Anksčiau tikėta, kad per Valburgo naktį atsibunda piktosios jėgos, todėl būdavo deginami laužai, siekiant jas išvaikyti. O raganos, kaip manyta, šią naktį skrenda šėlti ant vadinamojo Mėlynojo kalno.
Daugiau įdomybių apie Švedijos kultūrą, maistą ir tradicijas galima sužinoti sekant Švedijos ambasados Lietuvoje „Instagram“ paskyrą instagram.com/swedeninvilnius.
Joje galite daugiau sužinoti, kaip verda gyvenimas ambasados virtuvėje, kokie, kaip ir kodėl tądien patiekalai gaminami ir dar daug kitų intriguojančių dalykų.
