Anot alaus kūrėjų, lietuviai jau yra visiškai subrendę baltam alui, todėl naujas kvietinio receptas ruoštas kruopščiai stebint, kaip vystosi jų poreikiai. Juos patenkinti ir buvo pagrindinis aludarių tikslas. Kaip atskleidė vakaro svečių veidai, tai pasiekti pavyko.
Šią „Baltą pintą“ įkvėpė Bavarijos tradicijos – būtent šis Vokietijos regionas laikomas kvietinio alaus gimtine. Laikantis tokios krypties išgrynintos trys pagrindinės baltos pintos vartojimo tradicijos: įpylimo būdas, pasveikinimas ir putos standartas.
Būdamas kitoks nei miežinis, kvietinis alus ir į taurę pilamas kitaip – bravoras susirinkusiems padėjo išbandyti savo siūlomą pylimo būdą. Pirmiausia pintos taurė užmaunama ant tokios pat talpos butelio, tuomet lengvai verčiama ir leidžiama šiek tiek apsemti jos dugną ir butelio kaklelį ir tik tuomet butelis visiškai apverčiamas, po truputį keliamas į viršų, kol taurė užsipildo alumi, o ant jos viršaus iškyla balta, į džentelmeno kepurę panaši puta. Kaip pastebi bravoro atstovai, jokiu būdu negalima butelio apversti staiga, nes tokiu atveju dalis alaus tiesiog išlipa lauk.
Vakaro svečiams taip pat buvo pristatyta baltą alų geriančiųjų pasveikinimo tradicija – taurėmis susidaužiama ne kaktomuša, o nesmarkiai susiliečiama jų apačiomis. Taip rekomenduojama daryti visų pirma siekiant išsaugoti išties standžią ir iškilią putą. Šis būdas atkeliavo iš jau minėtos Bavarijos ir tikimasi, bus perimtas ir Lietuvoje.
