Ši nepriklausoma komisija buvo įkurta, nors Rusija anksčiau paneigė, kad jos branduoliniuose objektuose įvyko kokia nors avarija.
Rusijos meteorologijos tarnyba pirmadienį patvirtino, kad rugsėjo pabaigoje keliuose šalies regionuose, netoli Uralo pietuose esančios Čeliabinsko srities Argajašo kaime įsikūrusios stoties, buvo užfiksuota „itin aukšta“ izotopo rutenio-106 koncentracija. Čia nustatyta izotopo rutenio-106 koncentracija 986 kartus viršijo įprastą radiacinės taršos lygį.
„Branduolinių tyrimų mokslininkai įkūrė komisiją, siekdami nustatyti rutenio-106 kilmę“, – sakoma „Rosatom“ pranešime, taip pat paskelbtame Branduolinės saugos instituto.
Komisijoje bus „Rusijos ir Europos mokslo organizacijų atstovų“, nurodoma pranešime.
„Šiai komisijai „Rosatom“ suteiks visą reikalingą pagalbą ir informuos visuomenę apie rezultatus“, – pridūrė įmonė.
Smarkiai padidėjus rutenio koncentracija buvo nustatyta rajone, kuriame įsikūrusi liūdnai pagarsėjusi branduolinė įmonė „Majak“.
Rusija šią informaciją atskleidė tik po to, kai Prancūzijos radiacinės saugos ir branduolinio saugumo institutas (IRSN) lapkričio 9 dieną paskelbė, jog nuo rugsėjo 27-osios iki spalio 13-osios šalyje paimtuose oro mėginiuose aptikta radioaktyviojo izotopo rutenio-106.
IRSN nurodė, jog tikėtina, kad rutenio-106 koncentracija ore padidėjo dėl avarijos, įvykusios kažkur tarp Volgos ir Uralo kalnų. Institutas pažymėjo, kad didelėje Europos dalyje nustatytas radioaktyviųjų dalelių koncentracijos padidėjimas jokio pavojaus žmonių sveikatai nekelia.
Pasak IRSN, rutenio-106 koncentracija šalia įtariamos išleidimo į aplinką vietos tikriausiai buvo „nuo 100 iki 300 terabekerelių“. Tokia radioaktyviųjų dalelių koncentracija yra „labai didelė“, ir Prancūzija būtų ėmusis priemonių, kad apsaugotų tokios užterštos teritorijos gyventojus.
Radioaktyvusis izotopas rutenis-106 susidaro branduoliniame reaktoriuje skylant atomams ir natūraliai gamtoje neaptinkamas. Ru-106 taip pat naudojamas medicinos įrangoje, skirtoje spindulinei terapijai.
„Jokio pavojaus žmonių sveikatai“
Tuo tarpu „Rosatom“ antradienį paneigė, jog jos branduoliniuose kompleksuose įvyko kokių nors avarijų.
„Rusijos branduolinės infrastruktūros kompleksuose nebuvo jokių incidentų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Rosatom“ atstovas.
„Rosatom“ priklausančio komplekso „Majak“ atstovai antradienį irgi teigė, kad ta tarša „niekaip nėra susijusi su „Majak“ veikla“.
Pasak komplekso atstovų, tokia izotopo rutenio-106 koncentracija „nekelia jokio pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybėms“, nes ji yra 20 tūkst. kartų mažesnė nei „leidžiama metinė dozė“.
„Majak“, kuriame dabar perdirbamos ir saugomos branduolinės atliekos, atstovai pridūrė, kad jų komplekse rutenis-106 nėra išgaunamas jau daug metų.
Rusijos federalinės hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnybos („Rosgidromet“) vadovas Maksimas Jakovenka antradienį sakė, kad nustatytas radioaktyviųjų dalelių koncentracijos padidėjimas „jokio pavojaus žmonių sveikatai nekelia“, o nustatyti jo šaltinį esą nėra jo tarnybos darbas.
Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ penktadienį irgi paneigė „galimą radioaktyviąją taršą“ minėtame Uralo regione.
„Majak“ komplekse 1957 metais įvyko viena didžiausių visų laikų branduolinių avarijų. Tąsyk sprogus konteineriui su radioaktyviomis atliekomis iš aplinkinių vietovių teko evakuoti beveik 13 tūkst. žmonių.
