„Remiantis tuo, ką sužinojome apie šiuos tris žemės drebėjimus, egzistuoja tikimybė, kad artimiausioje ateityje regioną supurtys dar vienas stiprus drebėjimas“, – teigė Durhamo universiteto geologas Richardas Waltersas.
Į šiaurę nuo Romos plytinčios žemės yra seismiškai aktyviausia Europos zona, kurioje žemės drebėjimai vykdavo nuo Senovės Romos laikų.
Dabar mokslininkai jau žino, kad juos sukelia į pietvakarius ir į šiaurės rytus nuo Apeninų kalnų besitraukiančios tektoninės plokštės ir kylanti žemės pluta, kasmet pajudanti apie 3 milimetrus.
„Tai maždaug dešimt kartų lėčiau už nagų augimo greitį“, – palygino ekspertas.
Šis tempimas sukaupia tam tikrą energijos kiekį, kuris atsipalaiduoja staiga. Tada ir įvyksta žemės drebėjimas.
1997 metų rugsėjį Umbrijoje kelių žemės drebėjimų virtinė nusinešė 13 žmonių gyvybę ir dar apie 40 tūkst. liko be stogo virš galvos.
O stipraus požeminio smūgio buvo sugriautas 2009 metais XIII amžių siekiantis L'Akvilos miestelis. Tada žuvo 308 žmonės, 1,5 tūkst. buvo sužeisti, o 65 tūkst. neteko namų.
Tačiau paskutinė aibė drebėjimų buvo pati dramatiškiausia. Rugpjūčio 24 dieną Amatričėje drebėjusi žemė pražudė daugiau nei 250 žmonių. Spalio 26 dieną pakartotinis drebėjimas sukrėtė Viso miestelį, kuriame vienas žmogus mirė dėl širdies smūgio.
Po keturių dienų dar dvi moterys taip pat mirė per dar vieną pakartotinį smūgį gretimame kaimelyje.
Nors egzistuoja įvairūs būdai prognozuoti pokyčius uolienuose, seismologai negali užtikrintai pasakyti radę ženklų, rodančių, kada ir kur galima laukti naujo drebėjimo.
„Žinome, kad kyla rimta naujo smūgio grėsmė, tačiau negalime pasakyti, kur jis smogs“, – pripažino R.Waltersas.
