Ketvirtadienį du sprogimai driokstelėjo kasykloje „Severnaja“,
sukėlę šachtų griūtis ir gaisrą 780 metrų gylyje. Tąsyk buvo
patvirtinta keturių darbininkų žūtis, o dar 26 buvo nerasti. Kiti
ten dirbę apie 80 kalnakasių buvo sėkmingai iškelti į paviršių.
Sekmadienį toje kasykloje, esančioje Vorkutos mieste Komijos
respublikoje, liūdnai pagarsėjusioje sovietiniais GULAGo lageriais,
nugriaudėjo naujas sprogimas, nusinešęs dar šešių žmonių
gyvybes.
„Kaip rodo mūsų techninių ekspertų tarybos duomenys, 26
(dingę) žmonės, kurie buvo kasykloje, neturėjo jokių galimybių
išgyventi“, – tą kasyklą valdančios bendrovės „Vorkutaugol“
atstovė Tatjana Buškova sekmadienį informavo naujienų agentūrą
AFP.
„Gelbėjimo operacija buvo sustabdyta“, – sakoma jos
elektroniniame laiške.
Nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinio Komijos
respublikoje atstovas Antonas Kovališinas sakė AFP, kad vėliausias
sprogimas, driokstelėjęs anksti sekmadienį, užmušė penkis
gelbėtojus ir vieną kalnakasį.
„Tai sudėtinga nepaprastoji padėtis; sunki katastrofa Rusijai,
mūsų kasybos pramonei“, – sakė premjero pavaduotojas Arkadijus
Dvorkovičius, vadovaujantis specialiajai komisijai, kuri buvo įkurta
šiam incidentui ištirti.
Pasak jo, kiekvieno žuvusiojo šeimai bus skirta 1 mln. rublių
(12 tūkst. eurų) kompensacija.
„Vorkutaugol“ priklauso Rusijos plieno gamybos milžinei
„Severstal“, kontroliuojamai milijardieriaus Aleksejaus Mordašovo.
Bendrovė svarstė galimybę užtvindyti gaisro židinį vandeniu,
bet dabar linkstama prie sprendimo prileisti į šachtą azoto, kad
liepsnos būtų numalšintos, sakė T.Buškova.
„Severstal“ direktorių tarybos pirmininkas Aleksejus Mordašovas
išreiškė viltį, jog kasykla „Severnaja“ galės tęsti darbą, kai
bus likviduoti šios nelaimės padariniai, – nurodė ji. – Ši
bendrovės kasykla yra didžiausia; joje iškasama apie ketvirtadalis
„Vorkutaugol“ išgaunamų anglių.“
Po pirmųjų sprogimų šimtai gelbėtojai pradėjo didelę
paieškų operaciją, mėgindami surasti dingusius kalnakasius beveik
nulinio matomumo sąlygomis uždūmytose ir užgriuvusiose šachtose.
Tiek bendrovė, tiek pareigūnai iki šiol atsisakydavo
pripažinti dingusius žuvusiais, nors gelbėtojai veikiausiai
nesugebėjo užmegzti su jais jokio ryšio per kelias pastarąsias
dienas.
Tačiau vėliausias sprogimas privertė pareigūnus pripažinti,
kad ten niekas negalėjo likti gyvas.
„Deja, esame priversti pripažinti, kad visos sąlygos toje
kasyklos vietoje nebūtų leidusios išgyventi nei vienam žmogui“, –
nepaprastųjų situacijų ministras Vladimiras Pučkovas sakė
duodamas interviu televizijai „LifeNews“.
Naujų sprogimų grėsmė
77 žmonės dalyvavo paieškų ir gelbėjimo operacijoje po žeme,
kai kasykloje sekmadienį driokstelėjo naujas sprogimas, nurodė
Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Iš jų 71 vienas buvo išgelbėtas ir iškeltas į paviršių; 11
žmonių buvo sužeisti.
„Pasak ekspertų, yra didelė naujų sprogimų grėsmė“, –
pridūrė ministerija.
Komijos respublikoje sekmadienį buvo paskelbtas trijų dienų
gedulas.
Anksčiau šią savaitę prezidentas Vladimiras Putinas nurodė
vyriausybei įkurti specialią komisiją, kuri turės ištirti šį
incidentą.
Šalies Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl
galimų saugos normų pažeidimų ir pasiuntė į nelaimės vietą
savo tyrėjus bei ekspertus.
Griūtys kasyklose – nereti incidentai Rusijoje ir buvusiose
sovietinėse respublikose, kur daugelis šachtų nebuvo modernizuotos
nuo komunistinio režimo laikų.
Vis dėlto „Vorkutaugol“ nurodė, kad bendrovė pastaraisiais
metais daug investavo į saugumo priemones.
„Nuolat skiriame daug lėšų – ir skirsime jas ateityje – kad
patobulintume technines sistemas, kurios užtikrintų saugumą ir
užkirstų kelią pažeidimams“, – -žiniasklaida citavo
A.Mordašovą.
2010 metais 91 žmogus, tarp kurių buvo kalnakasių ir
gelbėtojų, žuvo sprogus metanui kasykloje „Raspadskaja“ Kemerovo
srityje Sibire.
2007-aisiais 110 žmonių žuvo kasykloje „Uljanovskaja“ tame
pačiame regione. Tai buvo didžiausia katastrofa Rusijos kasybos
sektoriuje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.
