Šis didelį dėmesį politikai skyręs mąstytojas išgarsėjo
8-ame dešimtmetyje kartu su Bernard'u-Henri Levy
kaip vienas iš Prancūzijos „naujųjų filosofų“, kurie
atsiribojo nuo marksizmo po to, kai 1968 metais vykę gatvių
protestai buvo atvedę šalį prie revoliucijos slenksčio.
„Mano pirmojo ir geriausio draugo nebėra, – savo
„Facebook“ paskyroje rašė filosofo sūnus Raphaelis Glucksmannas. – Man teko neįtikėtina galimybė jį
pažinti, juoktis, ginčytis, keliauti, žaisti – daryti viską ir
nieko – su šiuo geru ir nuostabiu žmogumi.“
A.Glucksmannas, kuriam didelę įtaką padarė rusų disidento ir
politinio kalinio Aleksandro Solženicyno prisiminimai apie gyvenimą
Sovietų Sąjungos kalinimo įstaigose, aprašyti knygoje „Gulago
archipelagas“, kritikavo sovietų totalitarinę
santvarką savo 1975 metų knygoje „Virėjas ir žmogėdra“. Pasikeitusios pažiūros lėmė jo
atotrūkį nuo kairiosios pakraipos egzistencialistų intelektualų,
vadovaujamų Jeano-Paulo Sartre'o.
Kad ir kokie būtų jų nesutarimai, A.Glucksmannas sugebėjo
įtikinti J.-P.Sartre'ą kartu su tuomečiu vedančiuoju dešiniųjų
pažiūrų mąstytoju Raymond'u Aronu pasisakyti už
pagalbą vietnamiečiams „valčių žmonėms“, kurių
tūkstančiai pabėgo nuo komunistinio režimo savo tėvynėje 1979
metais.
Jo draugas rašytojas ir filosofas Pascalis Bruckneris, išgyvenęs panašią transformaciją iš kairės į
dešinę, sakė Prancūzijos radijui, kad A.Glucksmannas bus
prisimenamas kaip autorius, „sudavęs triuškinamą smūgį
komunistinei mąstysenai“ Prancūzijoje.
„Tuo metu jis turėjo daugybę priešų, prieš jį
nusistačiusių žmonių – bet jis atsilaikė“, – aiškino
P.Bruckneris.
Žydų kilmės filosofas vaikystėje išgyveno nacių okupaciją
Prancūzijoje, o apie tą traumą papasakojo savo 2006 metų knygoje
„Vaiko įniršis“ (Une rage d'enfant). A.Glucksmannas tapo
prisiekusiu karinių intervencijų užsienyje šalininku, kaltindamas
Vakarus „sąmoningu aklumu“ blogybėms kitose šalyse.
Vėliau jis išsakė pritarimą JAV intervencijoms Irake ir
Afganistane, taip pat užsiėmė lobistine veikla, kad padėtų
čečėnams per karą su Rusijos valdžia praėjusio šimtmečio
paskutinį dešimtmetį, o vėliau perspėjo, kad Europa neturėtų
nuolaidžiauti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Buvęs socialistų kultūros ministras Jackas Langas sakė, kad jis dažnai nesutikdavo su A.Glucksmannu, kuris
buvo kilęs iš Vidurio Europos pabėgėlių, radusių prieglobstį
Prancūzijoje, tačiau pabrėžė, jog filosofas visada buvęs
bebaimis silpnųjų gynėjas.
„Dabar didelė dalis Vakarų visuomenės migrantų atžvilgiu
laikosi panašios pozicijos, kurią jis atakavo, kalbėdamas apie
„valčių žmones“, – sakė J.Langas.
