Šitokį sprendimą valdžia priėmė tam, kad įrodytų, jog sprogimų teritorija yra saugi ir joje nėra pavojingų chemikalų. Mat niekas taip gerai neįrodo, kad „viskas yra gerai“, kaip katastrofos teritorijoje narvuose tupintys gyvūnėliai.
Užgriuvus nelaimei – žiniasklaidos kontrolė
Nepaisant to, ar toks poelgis buvo prastai apgalvotas bandymas nuraminti visuomenę, ar nuoširdus mėginimas įvertinti chemikalų kiekį, internete jis buvo įvertintas itin neigiamai.
Toks valdžios sprendimas dar labiau pagilino valdžios gebėjimo susitvarkyti su cheminėmis medžiagomis, kurios pasklido po mirtį pasėjusių sprogimų, skepticizmą.
Vietiniai valdžios pareigūnai bando susitvarkyti su vis augančiu visuomenės pasipiktinimu.
Tuo tarpu Kinijos žurnalistai, Tiandzino gyventojai ir įpykę internautai nenuilsdami kelia nepatogius klausimus apie tai, kas nutiko, kas už tai atsakingas ir ar aplinkinė teritorija iš tiesų yra, kaip teigia valdžia, saugi.
Kai šalyje nutinka kokia nors katastrofa, Kinijos valdžia dažniausiai labai staigiai sugeba panaudoti savo galias, kad sukontroliuotų informacijos srautą.
Jie uždaro įvykio vietą, neprileidžia prie jos žurnalistų, o vietinę spaudą užpila pasakojimais apie itin greitą ir efektyvią valdžios reakciją į nelaimę.
„Čia nėra į ką žiūrėti, tad, liaudis, galite skirstytis“, – toks yra požiūris, kurio dažniausiai imasi Kinijos valdžia.
Užmaskuoti katastrofos nepavyko
Bet Tiandzino uostamiestyje liepsnos į dangų pakilo naktį, o sprogimo vaizdai po internetą pasklido daug greičiau, nei vietiniai propagandos pareigūnai spėjo sureaguoti.
Kinijos žurnalistai tuoj pat ėmėsi pildyti šią istoriją ir ieškoti informacijos apie sandėlius bei įmonę, kuriai jie priklausė.
Tad šioje situacijoje svarbiausi Kinijos vadovai nuščiuvę tylėjo net kelias dienas. Tuomet, praėjusį sekmadienį, Kinijos premjeras Li Keqiangas apžiūrėjo įvykio vietą ir prisiekinėjo, kad tyrimas yra „skaidrus“.
Tada valstybės kontroliuojami informacijos šaltiniai papylė straipsnių, kuriuose detaliai aprašė, kaip valdžia deda „visas pastangas“, kad susitvarkytų su šia situacija.
Kinijos valstybinė žiniasklaida šią savaitę patvirtino informaciją, kurią nepriklausoma žiniasklaida pranešė jau prieš kelias dienas: „Rui Hai International Logistics“ savininkai pasinaudojo savo ryšiais su vietiniais pareigūnais, kad gautų leidimą laikyti pavojingas chemines medžiagas.
Negana to, toksiškus chemikalus jie laikė už mažiau nei tūkstančio jardų (915 metrų) nuo viešųjų kelių ir namų, ką įstatymai taip pat draudžia.
Pasak valstybinės žiniasklaidos, operacijos mastai buvo milžiniški: „Rui Hui“ laikė 40 skirtingų chemikalų rūšių, tarp jų 700 tonų nuodingo natrio cianido, 800 tonų amonio nitrato, 500 tonų kalio.
Triušiai – išgyveno
Vietiniai gyventojai nerimauja dėl potencialaus trumpalaikio ir ilgalaikio chemikalų poveikio jų aplinkai ir sveikatai.
Ši baimė tapo dar stipresnė, kai penktadienį į Tiandzino upės krantą buvo išplauta daugybė mirusių žuvų.
Kinijos valdžios institucijos tikino, kad vandenį ištyrė ir nerado jame jokių įrodymų, kad vanduo būtų užterštas cianidu.
O kaip gi triušiai? Valdžia tvirtino, kad jie sėkmingai atliko savo užduotį ir be jokių problemų išgyveno visas dvi valandas.
