Žemės drebėjimas Nepale griuvėsiais pavertė šimtus namų, šventyklų ir monumentų, tačiau vienintelė nepaliečių garbinamos gyvosios deivės šventykla išliko sveika.
Kai kuriems kilo mintis, kad dėl nelaimės gali būti kalta Kumari – gyvoji deivė, kurios rūstybę neva užsitraukė ją vaizduojantis meno kūrinys.
„Pastate neatsivėrė nė vienas plyšys. Visi, kurie buvo Kumari šventykloje tą dieną, liko sveiki, – sakė gyvosios deivės namų sargas Gautamas Shakya. – Galbūt Kumari supyko dėl to, kad jai buvo parodyta nepagarba.“
Sargas pabrėžė, kad neatsitiktinai šios deivės kastos nariai tragedijos rytą susitiko aptarti meno kūrinio, kuris, jų nuomone, Kumari pavaizdavo nepagarbiai.
Deivės Kumari garbinimas siekia XVIII amžių. Pagal tradiciją, mergaitė iš budistų nevarų kastos yra garbinama kaip deivė tol, kol pasiekia paauglystę. Tada ją pakeičia kita išrinktoji.
Per visą viešpatavimo laiką mergaitės kojos negali paliesti žemės, todėl ją auksiniame soste nešioja jos sargybiniai.
Visame Nepale garbinama mažiausiai 11 tokių mergaičių, tačiau Katmandu gyvoji deivė, kuriai dabar aštuoneri metai, laikoma pačia svarbiausia.
Nors užsieniečiai gali aplankyti šventyklą, tik nepaliečiai turi leidimą pamatyti dieviškąją mergaitę gyvai. Tačiau po miestą nusiaubusio žemės drebėjimo visi susitikimai su Nepalo sostinės Kumari buvo nutraukti.
Meno kūrinys, kurį Kumari garbintojai kaltina sukėlus jos pyktį, yra vietos menininko darbas, vaizduojantis į deivę panašią mergaitę.
Miesto muziejuje eksponuojamame darbe raudona figūra, paprastai piešiama ant išrinktosios kaktos, yra iškirpta iš kartoninio prezervatyvų pakelio.
„Neketinau parodyti nepagarbos deivei. Mano darbas atkreipia dėmesį į tai, kaip visuomenė mato moteris. Jos yra deivės šventyklose, tačiau už jų sienų tampa paprastais objektais“, – teisinosi meno kūrinio autorius Sudeepas Balla.
29 metų menininkas teigė norėjęs parodyti Nepalo visuomenę ir paskleisti žinią apie socialinę nelygybę, su kuria susiduria šalies moterys.
Tačiau Kumari garbintojams šis paveikslas taip užkliuvo, kad jie apskundė menininką ir parodos kuratorių policijai.
Kumari sargybinis taip pat pareikalavo, kad S.Balla atsiprašytų ir atiduotų savo meno kūrinį, kurį po to būtų galima viešai sudeginti.
G.Shakya įsitikinęs, kad deivės galia per žemės drebėjimą apsaugojo šventyklą ir jame buvusį užsieniečių bei nepaliečių būrį.
Nepale po nelaimės daug kalbėta apie tai, kad Kumari šventykla buvo vienintelis pastatas, kuris išliko nepaliestas požeminių smūgių. Vis dėlto ne visi atkreipė dėmesį į tai, kad XVIII amžiaus šventykla 1966 m. buvo kruopščiai renovuota.
