Paieškos ir gelbėjimo operacijoje dalyvauja gelbėtojų būriai iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Tačiau nuo ketvirtadienio vakaro jiems nepavyko iš po griuvėsių ištraukti nė vieno išlikusio gyvo žmogaus.
Naujausiais vidaus reikalų ministerijos duomenimis, žuvusiųjų skaičius siekia 6621, nukentėjusiųjų – 14023. Be to, daugiau nei šimtas žmonių žuvo kaimyninėse Indijoje ir Kinijoje. Tarp dingusiųjų be žinios – apie tūkstantį ES šalių piliečių.
Balandžio 25 dieną Himalajų regioną supurtė galingas 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas. Nepalo premjeras Sushilas Koirala neatmetė galimybės, kad per žemės drebėjimą galėjo žūti apie 10 tūkst. žmonių. Jungtinių Tautų duomenimis, regione trūksta maisto produktų, geriamojo vandens, pirmos būtinybės prekių, be pastogės liko dešimtys tūkstančių žmonių.
Namus paliko 2,8 mln. žmonių
Po stichijos Nepale per 2,8 mln. arba 10 proc. gyventojų paliko savo namus. Šiuo metu visi šie žmonės gyvena palapinėse ir kituose laikinuose būstuose. Apie tai praneša Japonijos laikraštis „Yomiuri“.
„Tačiau situacija pamažu keičiasi, nepaisant pakartotinio žemės drebėjimo, daugelis jų pradeda grįžti į savo namus, – rašo laikraštis. – Viename iš centrinių Katmandu parkų, kuris tapo prieglobsčiu daugiau nei 10 tūkst. žmonių, šiuo metu liko apie 2,5 tūkst.“.
Gyvenimas Nepale pamažu grįžta į savo įprastines vėžes. Šalies sostinėje jau dirba dauguma parduotuvių, bankomatuose galima išsigryninti pinigų. Įmonių biurai, mokyklos ir kai kurios įstaigos vis dar uždarytos.
„Kiodo“ agentūros duomenimis, gegužės 1 dieną pavyko pristatyti 80 proc. visos būtinos humanitarinės pagalbos. „Esant geroms oro sąlygoms, sraigtasparniams pavyko pristatyti didžiąją dalį pagalbos į sunkiai prieinamus kalnuotus Nepalo rajonus“, – Nepalo ginkluotųjų pajėgų atstovo žodžius cituoja agentūra. Tačiau dėl didelio oro uosto apkrovimo maisto produktų, medikamentų ir kitos humanitarinės pagalbos paskirstymas vyksta nepakankamai greitai.
