Praėjusio penktadienio vakarą mokytojas Saimoni Nainoca
su draugu atlaikė smarkius ciklono nešamus
vėjus, kurių greitis buvo didesnis nei 300 km per valandą,
pasislėpę jo namuose, nors apie vidurnaktį vėjas nuplėšė namo
stogą.
Salos oro uostui vėl atidaryti prireikė keturių dienų, tačiau
elektros tiekimas ir komunikacijos antradienį vis dar buvo sutrikę.
„Niekada negalvojome, kad audra gali būti tokia stipri.
Užgriuvo riaumojantis ir viską griaunantis ciklonas“, – sakė
70-metis S.Nainoca, sėdėdamas apgriautos parduotuvės paunksmėje
prie vandens esančiame Tanos rajone.
„Stogas tarškėjo kaip automatinis šautuvas. Buvo kaip kovos
lauke“, – pasakojo jis.
Išlaukęs audringą naktį ir ryte pagaliau išėjęs į lauką,
vyras sakė negalėjęs patikėti audros padaryta žala.
Penktos kategorijos ciklonas rovė ir laužė storus medžius, nuo
namų plėšė skardos plokščių stogus lyg atidarinėtų konservų
skardines, su žeme lygino tradicinius iš nendrių statytus namus
kaimo vietovėse.
Daugelis pastatų 29 tūkst. gyventojų turinčiame maždaug už
200 km į pietus nuo sostinės Port Vilos esančiame mieste buvo labai
nuniokoti, tačiau didieji statiniai atsilaikė.
Jungtinių Tautų duomenimis, visoje Ramiojo vandenyno salų
valstybėje per cikloną žuvo 11 žmonių, tačiau žuvusiųjų
skaičius dar gali išaugti.
Tanoje audra nusinešė 5 žmonių gyvybes, tarp jų dviejų
moterų, kurios žuvo ant jų užvirtus bažnyčios, kurioje
slėpėsi, sienai. Gelbėjimo agentūros baiminasi, kad oficialus
žuvusiųjų skaičius gali labai išaugti, surinkus informaciją iš
visų ryšį su pasauliu po truputį atkuriančių vietovių.
„Dabar mums labiausiai reikia vandens ir pastogės, – sakė
Tanos* „Tafea“ kolegijos mokytojas. – Maistas parduotuvėse
baigsis per savaitę. Mums reikia tarptautinės paramos ir mums reikia
atkurti komunikacijas“.
Loukatai* pradinėje mokykloje, esančioje tarp oro uosto ir
miesto, antradienį glaudėsi maždaug 50 žmonių, negalinčių
sugrįžti į savo suniokotus namus.
„Vaikus turėsime mokyti po medžiais, kol šie žmonės galės
sugrįžti namo, o tai gali užtrukti mėnesį ar du“, – sakė
mokyklos vadovė Mary Korisa.
Nepaisydami audros padarytų nuostolių vietos vaikai
krykštaudami žaidė suniokotuose miškuose, apsiginklavę
laidynėmis ir mačetėmis.
Tarptautinė pagalba – maistas, vanduo, statybinės medžiagos,
jau keliauja į Port Vilą, o artimiausiomis dienomis turėtų
pasiekti ir Taną, sakė pagalbos tarnybų darbuotojai.
Netrukus iš sostinės pradės kilti sraigtasparniai, siunčiami
į atokias bendruomenes, su kuriomis po audros nepavyko užmegzti
ryšio.
„Esame už daugelio mylių nuo bet ko, nutrūko ryšys.
Žmonėms prireiks visko, nuo pastogės iki apklotų ir virtuvinių
indų“, – sakė organizacijos „USAid“ patarėjas Danielis
Dieckhausas.
Pasak S.Nainocos, nors audra buvo labai smarki, išankstinis
vyriausybės perspėjimas padėjo išsigelbėti daugeliui žmonių.
„Manau, mums visai pasisekė, žmonės iš anksto žinojo, kur
bėgs ir kur prisiglaus, jeigu vėjas nuneš jų namus“, – sakė
jis.
