Dmitrijaus Doniečio, Rusijoje šlovinamo dėl 1380 metais vykusio Kulikovo mūšio, palaikų fragmentas į frontą išsiųstas rugsėjo pradžioje. Dabar relikvija vežiojama po Rusijos okupuotos Ukrainos karines bazes.
Maskvos patriarchato karinis skyrius, Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkijos vadovybė, pareiškė, kad „šventasis vadas“ nematomai stovės „petys į petį“ su Rusijos kareiviais. Bažnyčia pabrėžė, kad į frontą atgabentas dešinės rankos fragmentas yra būtent tos rankos, kuria Dmitrijus Donietis laikė kalaviją Kulikovo mūšyje.
Religinės relikvijos siuntimas į mūšį gali atrodyti neįprastai, tačiau nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Maskva kare siekia pasitelkti įvairias priemones, įskaitant religinę simboliką, kad savo veiksmus vaizduotų kaip „teisingus“ ir Dievo sankcionuotus. Dėl to Kremliaus ir Rusijos stačiatikių bažnyčios ryšys tapo glaudesnis nei bet kada anksčiau.
V. Putinas sureagavo į įvykius Vokietijoje: nepraleido progos įgelti Europai
„Bažnyčia praktiškai susiliejo su valstybe tiek, kad tapo neįmanoma jų atskirti“, – sakė religijotyrininkas Sergejus Čapninas, Fordhamo universiteto Stačiatikių krikščionybės studijų centro komunikacijos direktorius.
Anksčiau S. Čapninas dirbo Maskvos patriarchato leidykloje.
„Mano požiūriu, pasiektas maksimalus (artumo) lygis“, – sakė jis.
Šventųjų palaikų siuntimas kariams yra seniai stačiatikybėje žinoma praktika.
Susiję straipsniai
„Šis šventumo ir materialumo derinys atkreipia dėmesį, – teigė S. Čapninas. – Žinoma, propaganda tuo naudojasi.“
Ekspertų teigimu, D. Doniečio palaikai turi ir šiuolaikinę žinutę. S. Čapninas aiškino, kad jis „pats nebuvo agresorius, o tėvynės gynėjas“, todėl valdžiai esą labai svarbu parodyti, kad „Rusija nėra agresorė, o tiesiog gina „savo“ teritoriją“.
Religijotyrininkas tai pavadino „mobilizuojančiu mitu“.
„Šie mitai, kurie sujungia skirtingus laikus ir epochas, gali gana stipriai veikti masinę sąmonę“, – sakė jis, pridurdamas, kad relikvijos pateikiamos kaip „magiškas artefaktas“.
Rusijos paskirtas stačiatikių vadovas Donecke ir Mariupolyje metropolitas Vladimiras pareiškė, kad relikvija padės kariams ir civiliams „mobilizuoti tiek savo dvasines, tiek fizines jėgas“ ir „triumfuoti prieš priešą“.
D. Donietis nėra pirmasis karys-šventasis, kurį Rusija pasitelkia kare Ukrainoje. Anksčiau šiais metais kariams taip pat buvo nugabentos kunigaikščio Aleksandro Nevskio, kito viduramžių valdovo, vėliau tapusio Rusijos karinės šlovės simboliu, relikvijos.
D. Doniečio palaikų išsiuntimo į frontą laikas taip pat sutapo su naujienomis apie jų atradimą. Kunigaikščio palaikai rugpjūtį buvo aptikti per restauravimo darbus Kremliaus Archangelo katedroje – praėjus kelioms savaitėms po nepatvirtintų pranešimų, kad Aleksandro Nevskio relikvijos buvo prarastos.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas palaikų, kurių buvimo vieta buvo žinoma nuo jų palaidojimo, suradimą pavadino „visiškai unikaliu“ ir „nuostabiu“. Kremliaus remiamas Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas tai pavadino „ypatingu Dievo apvaizdos ženklu“.
Tačiau stačiatikių kunigas ir istorikas Aleksandras Zanemonetsas, gimęs Maskvoje, daugelį metų gyvenęs užsienyje ir galutinai išvykęs iš Rusijos po jos invazijos į Ukrainą, teigė, kad šis atradimas „neturi nieko bendra su krikščionybe“.
„Tai neabejotinai yra krikščionybės ir bažnyčios išnaudojimas „patriotiniams“ tikslams“, – sakė A. Zanemonetsas. Jo teigimu, bažnyčioje, turinčioje palyginti nedaug aktyviai tikinčių žmonių, tačiau gaunančioje stiprų valstybės palaikymą, paskatos linkusios sutapti su valstybės interesais, o palaikų naudojimą jis pavadino „cinišku apskaičiavimu“.
2022–2024 metais A. Zanemonetsas tarnavo Ukrainos karo pabėgėliams Suomijos stačiatikių bažnyčioje. Jo tarnystė baigėsi kilus klausimų dėl jo ukrainiečių kalbos mokėjimo ir ryšių su Rusija, tačiau šiuos kaltinimus jis atmetė „Facebook“ įraše.
Vis dėlto dalis fronte esančių kareivių, nepaisant kai kuriems stebėtojams ciniškai atrodančio religinio simbolizmo naudojimo, patys atsigręžė į Dievą.
Vienas buvęs Rusijos kareivis, anksčiau kovojęs Ukrainoje, CNN sakė: „Ne visi iš mūsų kalbamės su Dievu, kai viskas sekasi gerai, bet kai blogai, su Dievu kalbasi visi.“
Buvęs kareivis pasakojo apie įrengtas improvizuotas bažnyčias, taip pat ir apie tai, kaip kariai meldžiasi prieš kiekvieną misiją bei apie kunigus, kurie reguliariai lankosi kariniuose daliniuose bei ligoninėse.
„Kaip ir lauko virtuvė, kunigas turi būti visur“, – sakė jis, pacituodamas populiarų rusišką posakį: „Mes rusai. Dievas su mumis.“
Zaporižios srityje šiuo metu tarnaujantis Rusijos kareivis galimybę pasikalbėti su kunigu, pasimelsti ar paliesti šventą objektą taip pat apibūdino kaip „rimtą moralinę paramą“.
Karui artėjant prie penktųjų metų ir jo pabaigai vis dar neartėjant, kareivia sako jaučiantys vis didesnę įtampą.
„Bendra situacija yra įtempta ir laikui bėgant tik blogėja“, – CNN sakė Rusijos vadas Donbase.
Kariai apie savo tikėjimą fronte kalbėjo anonimiškai, nes neturėjo leidimo bendrauti su žiniasklaida.
Už fronto linijų Rusijos stačiatikių bažnyčios religinė įtaka atrodo gerokai ribotesnė nei jos matoma politinė įtaka. 2026 metais valstybinės sociologinių tyrimų agentūros VCIOM atlikta telefoninė apklausa parodė, kad stačiatikiais save laiko maždaug du trečdaliai rusų, nors prieš 15 metų tokių buvo apie 80 proc.
Vis dėlto keli kunigai ir religijotyrininkai CNN teigė, kad tik apie 2 proc. pakrikštytų Rusijos stačiatikių reguliariai praktikuoja savo tikėjimą. Šį skaičių, pasak jų, patvirtina Rusijos Vidaus reikalų ministerijos duomenys apie tikinčiųjų lankomumą per stačiatikių Kalėdų pamaldas.
Tuo metu rugsėjį keturiuose Rusijos miestuose kraštutinių dešiniųjų ir nacionalistinių grupių remta kasmetinė religinė procesija sutraukė dideles minias. Oficialiais duomenimis, vien Maskvoje joje dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.
Sostinėje tikintieji nešė D. Doniečio relikvijos fragmentą per miesto gatves, o procesijai vadovavo patriarchas Kirilas. A. Zanemonetso teigimu, tokie renginiai pirmiausia skirti parodyti valstybei, kaip bažnyčia „gali suburti dideles žmonių minias“.
Tačiau religijotyrininkas ir istorikas Konstantinas Michailovas šį dalyvių skaičių pavadino „lašeliu vandenyne“, atsižvelgiant į daugiau nei 145 mln. gyventojų turinčią šalį. Jo teigimu, Rusijos visuomenė, priešingai nei norėtų valstybė ir bažnyčia, išlieka labai pasaulietiška.
K. Michailovas teigė, kad siekdama didinti savo įtaką bažnyčia gauna iš Kremliaus pinigų ir politinę paramą, o Kremlius savo ruožtu įgyja legitimumo, nes bažnyčia palaiko valstybės naratyvus. Jis šį procesą pavadino „abipusiai stiprinančiu“ ciklu.
Istoriko teigimu, toks ciklas taip pat paskatino karo kapelionų skaičiaus augimą fronto linijose. Tačiau bažnyčios viduje kritikams tai kelia sudėtingą klausimą, kokią pagalbą kunigai turėtų teikti kareiviams.
„Turime remti žmones, įskaitant vilkinčius karinę uniformą, – sakė Rusijos Apaštališkosios stačiatikių bažnyčios kunigas Grigorijus Michnovas-Vaitenka, padedantis dėl karo perkeltiems Ukrainos pabėgėliams. – Tačiau klausimas – kaip mes juos remiame.“
„Viena vertus, (turite) neneigti žmonėms dvasinės pagalbos, kita vertus, nevesti jų į iliuziją“, – CNN sakė G. Michnovas-Vaitenka.
Rusijos stačiatikių bažnyčia pasirinko kitokį požiūrį. Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai 2022 metų rugsėjį V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją, patriarchas Kirilas tikintiesiems pareiškė, kad kareivis, žūstantis atlikdamas karinę pareigą, aukoja save ir taip „nuplauna visas nuodėmes“.
Ukraina nuosekliai siekė atsiskirti nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios ir 2019 metais oficialiai nuo jos atsiskyrė. Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, viso stačiatikių pasaulio bažnyčios vadovas, pripažino nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios įsteigimą.
G. Michnovas-Vaitenko pažymėjo, kad stačiatikiai sudaro gyventojų daugumą tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje. Kunigas, kuris po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais paliko Rusijos stačiatikių bažnyčią, sakė, kad bažnyčia kaip institucija „laimina savo vaikus žudyti vieniems kitus“.
Fordhamo universiteto religijotyrininkas S. Čapninas tokį požiūrį pavadino nukrypimu nuo to, kaip stačiatikių tradicijoje tūkstančius metų buvo suprantama kankinystė.
„Evangelijai suteikiama antraeilė reikšmė, palyginti su valstybės propagandos uždaviniais“, – sakė jis.
Tuo metu fronte ne kiekvienas CNN kalbintas kareivis relikvijas laikė prasminga pagalba. Vienas Donbaso regione, okupuotoje rytų Ukrainoje, tarnaujantis kareivis tokį sprendimą pavadino „labai nekonvencionaliu mūsų problemų sprendimu XXI amžiuje“.
„Mano nuomone, jų labiau reikia žuvusiųjų per šią karinę operaciją vaikinų motinoms“, – pridūrė jis.
Parengta pagal CNN inf.