Paskelbus nuosprendį Venecijos teisme Giulios tėvas Gino Cecchettinas sakė: „Dukters niekas negrąžins, todėl man nei palengvėjo, nei nuliūdau labiau, nei buvau vakar ar būsiu rytoj. Su smurtu dėl lyties turėsime kovoti kartu kaip visuomenė. Žvelgiame į ateitį ir tikimės, kad kitas tėvas neatsidurs mano vietoje.“
Per pastaruosius metus apie G.Cecchettin nužudymą išaiškėjo daugybė detalių. Iš jų susidarė vis labiau kenčiančios jaunos moters, kurią persekiojo pavydus buvęs vaikinas, nenorėjęs susitaikyti su jųdviejų santykių pabaiga, paveikslas.
Ši byla sukrėtė Italiją, į žiniasklaidos antraštes iškėlė moterų nužudymų, patriarchato ir vyrų smurto temas.
Reikalavimai – lyg pančiai
2023 m. lapkričio 11 d. F.Turetta pasiėmė universitete biomedicinos inžineriją studijavusią buvusią draugę G.Cecchettin, kad nuvežtų ją nusipirkti apdarų artėjančioms išleistuvėms.
Vėliau tą patį vakarą italas jai peiliu smogė daugiau kaip 70 kartų, o kūną paliko griovyje suvyniotą į plastikinius maišus.
Po to jis pradingo. Italai savaitę užgniaužę kvapą sekė poros paieškas. Lapkričio 18 d. aptikus G.Cecchettin kūną per šalį nuvilnijo sielvarto banga.
Kitą dieną F.Turetta buvo suimtas Vokietijoje. Jis iš karto pripažino nužudęs savo draugę ir buvo perduotas Italijai.
Siekdama atkreipti dėmesį į kontroliuojančių santykių požymius G.Cecchettin šeima pasidalijo sąrašu, kurį mergina sudarė likus keliems mėnesiams iki mirties ir pavadino „15 priežasčių, kodėl turėjau su juo išsiskirti“.
Studentė išdėstė, jog F.Turetta primygtinai reikalavo, kad ji turėtų pareigą padėti jam mokytis, skundėsi, jei siųsdavo mažiau emociukų nei įprasta, nenorėjo, kad Giulia eitų pasilinksminti su draugais, ir nuolat reikalavo, jog jam rašytų žinutes.
„Tai buvo tipiški savininkiškumo požymiai, – sakė Giulios tėvas G.Cecchettinas. – Jis neleisdavo jai turėti savo erdvės arba reikalaudavo, kad ji visada būtų įtraukta į bendravimą. Jam visada reikėjo žinoti viską, ką ji pasakodavo savo draugams ar net šeimos gydytojui.
Vėliau supratome, kad ji manė esanti jo skausmo priežastis, jautėsi už tai atsakinga.“
80 puslapių pareiškime, parašytame iš kalėjimo vaikiška rašysena, F.Turetta aiškino, kad nuo tada, kai Giulia su juo išsiskyrė, jis kiekvieną dieną tikėjosi susitaikyti: „Nesijaučiau galįs priimti bet kokią kitą baigtį.“
Apklausiamas F.Turetta patvirtino, jog žmogžudystės naktį G.Cecchettin pasakė, kad jis yra per daug priklausomas ir reiklus.
„Šaukiau, kad tai neteisinga, kad man jos reikia, – sakė F.Turetta ir pridūrė, jog merginą nužudė labai supykęs, kai ji bandė išlipti iš automobilio. – Buvau savanaudis ir tik dabar tai suprantu. Aš nepagalvojau, kaip neteisinga tai buvo jos ir nuostabaus, daug žadančio gyvenimo, kuris jos laukė, atžvilgiu.“
Nusikaltėlio advokatas Giovanni Caruso argumentavo, kad jo klientui turėtų būti paskirta ne tokia „nežmoniška ir žeminanti“ bausmė kaip įkalinimas iki gyvos galvos, ir neigė, jog žmogžudystė buvo iš anksto suplanuota: „Jis nėra narkomafijos baronas Pablo Escobaras.“
Tokia gynybos pozicija Giulios tėvą privertė pasijusti dar kartą pažemintu.
Patriarchatas dar gyvas
Moterų nužudymų istorijos Italijoje paprastai atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre, tačiau G.Cecchettin istorija nuo pat pradžių sulaukė neįprastai daug dėmesio.
Savaitę trukusios poros paieškos prikaustė visų dėmesį, o faktas, kad G.Cecchettin buvo nužudyta vos kelios dienos iki diplomų teikimo ceremonijos, dar labiau sukrėtė visuomenę. Jos laidotuvėse dalyvavo daugiau negu 10 tūkst. žmonių.
Karštas diskusijas apie vyrų smurtą ir lyčių vaidmenį šiuolaikinėje Italijoje dar labiau pakurstė emocingas ir piktas Giulios sesers Elenos interviu, kuriame ji teigė, kad F.Turetta yra ne monstras, o „sveikas patriarchalinės visuomenės sūnus“.
Elenos žodžiai visus supurtė. Staiga apie patriarchatą – sąvoką, kuri daugeliui atrodė senamadiška arba nesvarbi, imta plačiai diskutuoti.
„Jei esi vyras, esi sistemos, kuri moko, kad esi vertingesnis už moteris, dalis, – sakė G.Cecchettinas. – Tai reiškia, kad jei esi santykiuose, viskas turi eiti per tave, todėl patriarchui negalima pasakyti „Aš tavęs nebemyliu“, nes tai prieštarauja jo nuosavybės jausmui.“
Pernai lapkričio mėnesį, per G.Cecchettino įsteigto fondo Giuliai atminti pristatymą, Italijos švietimo ministras Giuseppe Valditara tvirtino, kad patriarchatas Italijoje nebeegzistuoja, ir sakė, jog seksualinio smurto paplitimas veikiau yra susijęs su atskirtimi ir iškrypimu, kylančiais iš nelegalios imigracijos.
Komentaras sukėlė pasipiktinimą. „Giulia buvo nužudyta gerbiamo baltaodžio italo vyro, – atsikirto E.Cecchettin. – Mano tėvas padarė kažką, kad užkirstų kelią smurtui. O ką daro vyriausybė?“
Pradžia – nuo mokyklos
Po dukters mirties G.Cecchettinas ėmėsi misijos mokyti paauglius valdyti emocijas ir santykius keliaudamas po mokyklas ir pasakodamas Giulios istoriją.
Jis taip pat tikisi, kad dalijimasis pačios Giulios balsu ir žodžiais galėtų padėti kitiems, pavyzdžiui, draugams siųstu vienu balso įrašu, kuriame mergina sakė esanti ir suerzinta primygtinio F.Turettos reikalavimo toliau draugauti, ir apimta kaltės dėl jo savižudiškų minčių: „Norėčiau išnykti. Tačiau nerimauju, kad jis gali žaloti save.“
Elisa Ercoli iš organizacijos „Differenza Donna“, kovojančios su smurtu dėl lyties, sakė, kad šios žinutės turėjo didelį poveikį – į jos organizaciją skambino daug tėvų, kurie atpažino panašų savo dukterų elgesį: „Manėme, kad problema yra mėlynės, bet daugelyje situacijų problema – paslėptas psichologinis smurtas.“
Valdžios institucijos taip pat teigė, kad po G.Cecchettin nužudymo skambinančiųjų nacionaline pagalbos smurtą patiriančioms moterims telefono linija yra 57 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Bet nevyriausybinės organizacijos ir opozicijos politikai reikalauja, kad premjerės Giorgios Meloni vyriausybė imtųsi konkrečių veiksmų smurto prieš moteris prevencijai ir bausmėms už jį taikyti, pavyzdžiui, įvedant „jausmų pamokas“ mokyklose.
„Tai, ką daro Cecchettinų šeima, yra smėlio grūdas, palyginti su tuo, ką galėtų pasiekti vyriausybė“, – sakė kairiųjų pažiūrų Genujos miesto tarybos narė Francesca Ghio, neseniai viešai atskleidusi, kad 12 metų buvo išprievartauta.
Anot politikės, sprendimą prabilti įkvėpė nužudytos Giulios šeimos stiprybė: „Jie savo skausmą paverčia meile ir veiksmais. Negalime tiesiog stovėti nuošalyje.“
Kai F.Turettos teismo procesas artėjo į pabaigą, G.Cecchettinas teigė esąs ramus. Prisimindamas savo dukrą tėvas ją pavadino tobula ir sakė, kad viską dabar tarsi įprasmina du žodžiai – „prieš“ ir „po“.
Tačiau nors Italija įgijo simbolį, G.Cecchettino netektis yra neišmatuojama.
„Supratau, kad negaliu atsukti atgal gyvenimo ir laiko, – sakė jis. – Ir supratau, kad niekas niekada nebegalės man grąžinti Giulios.“
Parengta pagal BBC inf.
